|
Į kaulus duosim, duosim!
(replika muzikine tema)
Šis entuziastingas uždegantis grupės ŽAS raginimas skambėjo per Lietuvos televiziją lyg himnas, skirtas mūsų sportininkams, siekusiems aukso. Tai jiems pavyko, bet ar be šito raginimo duoti į kaulus mūsų šaunieji krepšininkai nebūtų tapę čempionais? Himnas atitinka tam tikros visuomenės dalies laiko dvasią ir, atrodo, kai kam žadina ne tik sportines aistras.
Štai britas, atvykęs į savo žmonos tėviškę Biržų rajone, nuo mūsų berniukų gavo į kaulus kaip reikiant. Ligoninėje atsigavęs spruko iš svetingo krašto negaišuodamas. Kvadratiniai vyrukai pasigavo vokietį, pririšo prie medžio kamieno ir beisbolo lazda į kaulus, į kaulus... Turistas prarado automobilį, markes, dolerius, striukę ir nemažai sveikatos. Nepilnametis vaikigalis dirbo nerizikuodamas gauti grąžos kelioms senutėms davė į kaulus taip, kad jos čia pat išleisdavo dvasią. Laimikis - nuo keliolikos iki kelių šimtų litų. Kaimo bernai davė į kaulus, į kaulus savo kaimynui, dviračiu vežiojusiam grašius pensininkams... Dviratininko mažamečiai vaikučiai paliko našlaičiai, užtat nugalėtojai pelnė per tūkstantį... Pakaks... ir neverta teirautis, ar visi davusieji į kaulus mėgavosi minėtuoju himnu?
Televizija ir didžiatiražė žiniasklaida sparčiai pratina visuomenę prie davimo į kaulus, tarytum tai būtų privalomojo švietimo programos kursas. Ar toji daina nemeta šešėlio ant auksą laimėjusių sportininkų, nieko bendra neturėjusių su plėšimu, banditizmu, žudymu, žaginimu, apgaule? Edmundas SIMANAITIS
Jonava
© 2003 "XXI amžius" |