Atnaujintas 2003 m. spalio 1 d.
Nr.75
(1179)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

 

Tau sunku, nes tu vienas

Lilijana MIŠKINIENĖ

Jei tu viena, jei tu vienišas, jei tu vienišius… Tai ne tas pats – vieni patys pasirenka tokią sau artimą būseną ir netgi įtikinėja visus – kad tai svarbiausia (A.Čechovas: „Gyvenime svarbiausia – vienišumas“. Tą patį teigia ir garsusis rusų kino aktorius S.Liubšinas).

Kiti yra tik vieni – gal laikinai, gal ir visą gyvenimą laukia to vienintelio atvejo. Lemtingo, tik jam skirto. Kantriai. Treti – jaučiasi vieniši net būdami tarp žmonių. Juos užgulusios psichologinės problemos, susidarančios dėl tam tikros žmogaus psichinės struktūros, auklėjimo, gyvenimo aplinkybių.

Todėl gal bus įdomu ir naudinga susipažinti su tokiais žmonėmis. Ir jiems pažiūrėti į save lyg iš šalies. Gal tai padės ir mums geriau pažinti savo artimą, kurį privalome – jei esame katalikai – mylėti. O kad mylėtum – reikia jį pažinti. Tai – lyg padėti ranką jam ant peties. Būti broliu...


Mokytojo kelias

Julė KILČIAUSKIENĖ

Toli nubėgusi vaikystė, lyg pro langą žvelgiu į ją, nubertą pienių žiedais.

Mokytojas kiekvieno žmogaus gyvenime... Ką jis reiškia?

Tik pagalvokime, su kokiais tikslais mokytojas praveria pedagoginės mokyklos ar universiteto duris: kad įgytų šią specialybę, teisę būti visą gyvenimą su vaikais, glostyti jų galveles ranka, mintimis, ugdyti jas ir šviesinti, spręsti jų problemas. Mažyliai gal šypsosi, gal išdykauja ar krečia piktus pokštus, o tu – jų mokytojas, tu negali įsižeisti, supykti, kerštauti ar bausti – privalai tik ugdyti, kaip žemdirbys javą; jei neauga, užpuolė piktžolės – ieškoti būdų, kaip padėti, kad derlius būtų brandus. Mokytojas – psichologas, aktorius, mokytojas – gydytojas, o kartais – tėtis ir mama... Regis tai patys paprasčiausi mums dar sovietinėse mokytojų kalvėse įdiegti sinonimai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija