Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė
     ir pasaulis
Darbai
Mumzs rašo
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Ūkis
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Prezidentas susitiko su Bažnyčios hierarchais

Vizito į Vatikaną proga - Prezidento vakarienė su Bažnyčios hierarchais Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Vakar Lietuvos prezidentą Rolandą Paksą Vatikane priėmė Jo Šventenybė popiežius Jonas Paulius II.

Savo vizitą į Vatikaną ir susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II prezidentas R.Paksas vertina kaip puikią progą apmąstyti darbus, kuriuos visuomenės labui gali drauge nuveikti Bažnyčia ir valstybės institucijos.

Praėjusios savaitės trečiadienį Šventojo Tėvo vizito Lietuvoje dešimtmečio, pontifikato 25-ųjų metinių ir būsimojo vizito pas Šventąjį Tėvą proga valstybės vadovas vakarieniavo su Apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Peteriu Stefanu Zurbrigenu, kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi ir vyskupais Rimantu Norvila, Jonu Kaunecku, Jonu Boruta, Eugenijumi Bartuliu, Juozu Preikšu.

Lietuvių vyskupą rėmė JAV ganytojai

Vyskupas Paulius Baltakis, OFM Vladimiro Gulevičiaus (Elta) nuotrauka

Kaip jau rašėme, Vatikane oficialiai pranešta, kad popiežius Jonas Paulius II priėmė užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų sielovadai vadovaujančio vyskupo Pauliaus Baltakio atsistatydinimą iš šių pareigų. Kaip reikalauja Bažnyčios teisė, kiekvienas vyskupas, sulaukęs 75 metų, privalo Popiežiui pateikti atsistatydinimo raštą. Vyskupo P.Baltakio atsistatydinimą Popiežius priėmė ne iš karto, o po trejų su puse metų.

Vyskupas P.Baltakis yra kilęs iš Panevėžio vyskupijos. Gimė 1925 metais Troškūnų parapijoje. Karo metais buvo vokiečių paimtas į aviacijos tarnybą, atsidūrė Suomijoje, po to Norvegijoje ir pagaliau, karo pabaigoje, Belgijoje, kur įstojo į pranciškonų vienuoliją. Gavo kunigo šventimus 1952 metais. Dirbo lietuvių katalikų sielovadoje Toronte ir Brukline, vadovavo Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pranciškonų provincijai, steigė lietuvių jaunimui stovyklas Šiaurės Amerikoje, vadovavo Lietuvių katalikų religinei šalpos organizacijai, viso pasaulio lietuviams ir Lietuvos Bažnyčiai suteikusiai daug reikšmingos paramos.

Trys jėzuito sukaktys už Atlanto

Kun. Algirdas Paliokas, SJ

„…Kai ne sykį pavėlinčiai grįždamas per Šv.Petro aikštę vakarais trečiajame Vatikano aukšte matydavau ketvirtą langą dar šviesų, visada pagalvodavau: „Jau vėlu, o Šventasis Tėvas dar nemiega…” Ta pati mintis šovė ir tada, kai kadaise, važiuodamas apie pusiaunaktį per Lemontą, netikėtai apsukau ratą apie tuos namus, kur gyvena t. Algirdas Paliokas, - jo kambario langai dar švietė.”Ką veikei vakar vidurnaktį, kad dar buvo šviesu tavo kambaryje?” – paklausiau. „Rašiau straipsnį…” – atsakė t.Algirdas. Todėl be reikalo ne vienas, susitikęs kunigą, tučtuojau jam ima priekaištauti: „Kunige, taip ilgai jūsų nematėme? Kur buvote prapuolęs?” Be reikalo tokie priekaištai ir dejonės. Netgi Kristus liepė savo mokiniams: eikite nuošalėn ir truputį pailsėkite. O kunigas, dažnai nulikęs valandą, ar vieną kitą dieną, užuot pavaikštinėjęs paežerėmis, paupiais ar pamiškėmis, neretai sėda prie stalo, griebiasi knygos, plunksnos ar sėda prie kompiuterio, kad pasakytų vieną kitą savo samprotavimą, išlietų juodu ant balto tai, ką ilgai nešiojo mintyje, išgirdo, pamatė filme ar kur nors knygoje įdomų pavyzdį užtiko. Dažnai į priekaištą, kur dingęs, jis negali atsakyti, nes ne kiekvienas supras, kad parašytų straipsnį, vienam reikia dviejų trijų valandų, o kitam – gal net dviejų ar trijų dienų sunkaus, alinančio ir įtempto darbo, kuriam sukurpti reikia ne tik nuošalaus kampo, bet ir neretai maldos, ilgo mąstymo, nerimo ar keliolikos puslapių subraukytų ir suplėšytų lapų popieriaus.

Didžiųjų misionierių nuopelnų pripažinimas

Mindaugas BUIKA

Vyskupas Danielis Kombonis

Didieji misionieriai - italas vyskupas Danielis Kombonis (1831-1881), vokietis, kunigas Arnoldas Jansenas (1837-1909) ir austras kunigas Jozefas Freinademetcas (1852-1908), kuriuos Vatikane popiežius Jonas Paulius II turėtų paskelbti šventaisiais ateinantį sekmadienį, spalio 5 dieną, savo mokymu ir liudijimu yra aktualūs šiuolaikinėje iššūkių kupinoje globalizuotoje, bet atkakliai savuosius identitetus saugančioje visuomenėje. Dabar, kai Trečiajame pasaulyje kai kuriose vietose krikščionys misionieriai susiduria su aštriomis tikėjimo inkultūracijos problemomis, o Vakarų valstybėse dėl augančio svetimšalių imigrantų skaičiaus iškyla prieštaravimų dėl jų kultūrinės integracijos, praeities misionierių, kurie buvo ne tik ištikimi Evangelijos skelbėjai, bet ir skirtingų tautinių tradicijų taikingo sambūvio skatintojai, pavyzdys yra labai svarbus.

Į Mariją su pasitikėjimu

Alytaus maldininkai kartu su Kauno arkivyskupu metropolitu S.Tamkevičiumi, SJ, prie naujai atidarytų Šiluvos Jono Pauliaus II namų. Vadovė K.Bondareva - pirmoje eilėje ketvirta iš kairės

Rugsėjo 7 dieną iš Tytuvėnų ir Raseinių Šiluvos link nuvingiavo ilgos maldininkų procesijos. Į Švč.Mergelės Marijos Gimimo iškilmes išskubėjo ir Alytaus maldininkų grupė, vadovaujama VšĮ „Dienos namai” direktorės Kristinos Bondarevos.

Kartu su maldininkais iš visos Lietuvos į Šiluvą atvyko apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stefanas Zurbrigenas, tarptautinės organizacijos TFP (tradicija, šeimą, nuosavybė) nariai, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, Šaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, prezidentas Rolandas Paksas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Kaminskas, kiti garbūs svečiai.

Paminėjo prelatą Praną Kuraitį

Lina KLUSAITĖ

Prelatas Pranas Kuraitis

Rugsėjo 25 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto rūmų didžiojoje auloje vyko atminimo vakaras, skirtas prelato prof. Prano Kuraičio, buvusio šio Teologijos-filosofijos fakulteto dekano, 120-osioms gimimo metines paminėti. Prisiminti ir pagerbti prelato asmenybę susirinko Katalikų teologijos fakulteto dėstytojai, studentai, seminarijos auklėtiniai, svečiai, pažinojusieji jį asmeniškai ar iš pasakojimų bei jo keliamų idėjų ir filosofijos.

Tyli ir santūri P.Kuraičio asmenybė į lietuvių kultūrą įžengė nepastebėta, bet su dideliu nuveiktų darbų ir dvasinės patirties bagažu. Kaip savo pranešime pastebėjo kan. doc. dr. Kęstutis Žemaitis, Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos rektorius, gal dėl prelato romaus būdo ir biografinės žinios apie jį yra gana skurdokos.

Simonas Ulys – pirmoji
sovietinio genocido auka

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Simono Ulio broliai (iš dešinės) Albertas ir Juozas tarp Lietuvos rezistencijos kovų dalyvių minėjimo metu

Uliūnai - graži gyvenvietė Panevėžio krašte. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šioje gyvenvietėje iškilo kukli Kristaus Žengimo į dangų bažnytėlė, o 1932 metais bažnyčia rekonstruota. Kuomet 1940 metais sovietai okupavo Lietuvą, prasidėjo lietuvių tautos genocidas. Buvo areštuojami, kankinami niekuo nekalti žmonės. Tarp tokių neteisėto teroro aukų atsidūrė jaunas gimnazistas septyniolikmetis Simonas Ulys. Vėlyvą 1940 metų rudenį, jam grįžtant iš Panevėžio į Uliūnų kaimą, jį sulaikė NKVD smogikai. Gimnazistas S.Ulys priklausė ateitininkų organizacijai, kuri tikrai nepriklausė teroristų, karinio perversmo rengimo grupei.

Rugsėjo 28 dieną Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje įvyko šv.Mišių auka už S.Ulį (1923–1943). Šiemet sukako 80 metų, kai gimė šis taurus ateitininkas, taip pat 60 metų, kuomet kankinio mirtimi jis išėjo į Amžinybę.

Pro atsuktą laikrodį

Kazimieras KRYŽEVIČIUS

Marija Remienė ir rašinio aytorius Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Atsukti savo nueito kelio laikrodį, draugų ir bičiulių paraginta, ryžosi ir JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė, savo viešnagės Lietuvoje metu Kauno visuomenei pristačiusi atsiminimų knygą „Atsukant gyvenimo laikrodį atgal“. Vakaro dalyviai gėrėdamiesi klausėsi Marijos žodžių ir aktoriaus E.Stanciko skaitomų jos knygos ištraukų. Apie platesnę jos veiklą užsienyje ir čia, Lietuvoje, papasakojo dr. A.Vasiliauskienė. Knygos pristatymo vakarą surengė „XXI amžiaus“ redakcija. Kalbas ir prisiminimus savotiškai paįvairino ir sušildė T.Varnagirienės vadovaujamo ansamblio dainos.

Kunigo Antano Juškos dienoraščio fragmentai

Raimondas GUOBIS

Kun. Antanas Juška lageryje dienoraščio nerašė

Dienoraštis. Kaip bičiulis, nuramintojas, kurio puslapiuose žmogus gali paskandinti niūrias ir džiugias mintis, pasijusti tarsi su geru, patikimu bičiuliui pasikalbėjęs. Į dienoraštį be skrupulų išdėstome tą gyvenimą, apie kurį galėtume pasakoti nerausdami, o dažnai net paslaptis patikime. Kaip bene vieno pirmųjų žinomų dienoraščių autorius vyskupas Antanas Baranauskas.

Kiekvienas raštingas žmogus turi kokių nors užrašų. Praeito amžiaus pradžioje ūkininkai mėgdavo šį bei tą užrašyti tam skirtuose kalendorių lapuose, pradedant nuo to, kada kuri karvė „vesta“. Atsirasdavo vienas kitas, kuris pažymėdavo ūkio ekonominius rodiklius - kas parduota, kas pirkta, koks buvo oras, palengva imdavo užrašinėti svarbesnius įvykius ir net išgyvenimus. Tokie dienoraščiai, pasiekę mūsų dienas, tapo neįkainojamais ano meto žmonių gyvenimo paminklais, istorine vertybe.

„Grįžau į ten, iš kur pradėjau“

Rugsėjo 30-ąją suėjo mėnuo nuo Algimanto Žilinsko (1934-2003) mirties

Algimantas Žilinskas

Algimantas Žilinskas gimė Žemaitijoje, Lietuvos savanorio šeimoje. Vaikystė prabėgo Dzūkijoje. Ankstyvuose prisiminimuose išliko šio itin gražaus regiono peizažas: smėlėtos kalvos, žali miškai, dangaus mėlynę atspindintys ežerėliai. 1952 metais baigė Simno (Alytaus r.) vidurinę mokyklą. Vedamas idealizmo, noro padėti okupantų persekiojamiems žmonėms (jo paties tėvas buvo kankinamas lageryje) įstoja į Kauno kunigų seminariją. Mokslą pertraukė prievartinė tarnyba sovietinėje armijoje. Grįžęs iš jos, vėl skuba į seminariją, kurią baigia 1959 metais. Prasideda kunigo kelias… „Skubu pas jus per kraują atpirkimo/Skubu, skubu, vaikai manos tautos!“ – tarsi testamentą užrašo viename savo eilėraščių 1958 metais.

Ar lietuviai dar turi jausti kaltę
dėl žydų tragedijos Lietuvoje?

BenjaminaJAV prezidentas Ronaldas Reiganas nugalėjo Blogio imperiją ir geležinė uždanga sugriuvo. Ir todėl mes, lietuviai, būdami europiečiai, galėjom lankytis Europoje ir pas save priimti ne tik pavienius turistus, gimines, draugus, bet ir valstybių vadovus. Prisimindami lietuvių patarlę „svečias į namus, Dievas į namus“, šaukėme valio Prancūzijos prezidentui F.Miteranui, Švedijos karaliui Karlui Gustavui, JAV prezidentui Dž.Bušui ir daugeliui kitų.

Virimas gražių žodžių katile

Petras KATINAS

Visi Lietuvos dienraščiai tiesiog užpilti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakomaisiais straipsniais savo nuopelnų vargstantiems žmonėms ir rūpesčio pensininkais aukštinimu. Ir visose šiose užsakomose publikacijose puikuojasi pačios ministrės V.Blinkevičiūtės atvaizdas. Vienas paskutiniųjų – ministrė, perkanti šiltas raštuotas pirštines iš neįgaliojo prekeivio Vilniuje surengtoje neįgaliųjų žmonių dirbinių mugėje.Tokios ir panašios graudulį keliančios nuotraukos bei straipsniai nuolat pasirodo Lietuvos dienraščiuose ir savaitraščiuose. Žinant, kiek tai kainuoja, būtų galima pasiūlyti ministrei tuos pinigus skirti vargstantiesiems, kuriais ji tariamai dieną naktį rūpinasi. Bet taip niekada nebus. Tuo labiau dabar, kai iki Seimo rinkimų liko vos metai, o ministrė tikriausiai bus viena pirmųjų socialliberalų sąraše. Todėl išlaidos savireklamai (aišku, valstybės sąskaita) tiktai didės. Žinoma, jeigu ministrė neperbėgs pas socialdemokratus, kaip tai padarė jos kolega aplinkos apsaugos ministras, kuris, išaiškėjus sklypų skandalui jo „saugomuose“ nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, bemat pasiprašė priimamas į valdančiąją Socialdemokratų partiją. O ji, kaip žinoma, savų skriausti niekada neleidžia.