| Virimas gražių žodžių
katile
Petras KATINAS
Visi Lietuvos dienraščiai tiesiog užpilti Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos užsakomaisiais straipsniais savo
nuopelnų vargstantiems žmonėms ir rūpesčio pensininkais aukštinimu.
Ir visose šiose užsakomose publikacijose puikuojasi pačios ministrės
V.Blinkevičiūtės atvaizdas. Vienas paskutiniųjų ministrė, perkanti
šiltas raštuotas pirštines iš neįgaliojo prekeivio Vilniuje surengtoje
neįgaliųjų žmonių dirbinių mugėje.Tokios ir panašios graudulį keliančios
nuotraukos bei straipsniai nuolat pasirodo Lietuvos dienraščiuose
ir savaitraščiuose. Žinant, kiek tai kainuoja, būtų galima pasiūlyti
ministrei tuos pinigus skirti vargstantiesiems, kuriais ji tariamai
dieną naktį rūpinasi. Bet taip niekada nebus. Tuo labiau dabar,
kai iki Seimo rinkimų liko vos metai, o ministrė tikriausiai bus
viena pirmųjų socialliberalų sąraše. Todėl išlaidos savireklamai
(aišku, valstybės sąskaita) tiktai didės. Žinoma, jeigu ministrė
neperbėgs pas socialdemokratus, kaip tai padarė jos kolega aplinkos
apsaugos ministras, kuris, išaiškėjus sklypų skandalui jo saugomuose
nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, bemat pasiprašė priimamas
į valdančiąją Socialdemokratų partiją. O ji, kaip žinoma, savų skriausti
niekada neleidžia.
Beje, kalbant apie socialinius reikalus ir būsimą
socialiai orientuotą kitų metų biudžetą bei jau prasidėjusias
jo dalybas ir aimanas, iš kur paimti pinigų, galima būtų patarti,
iš kur jų gauti. Na, kad ir iš turtuolių Seimo narių ir valdininkų.
Gink Dieve, ne atimant milijonus iš jų, o nors sumokant pagal įstatymą
priklausančius mokesčius. Pasirodo, patys turtingiausi Seimo nariai
moka pačius mažiausius mokesčius. Ir niekas nieko. Mokesčių inspekcijos
pareigūnai tiktai bejėgiškai skėsčioja rankomis. Prisikabinti prie
jų negalima, nes viskas, visi turtai ir pinigai, apiforminta pagal
galiojančius įstatymus. Arba, kaip mėgsta sakyti vienas labai aukštas
valdžios žmogus, - vsio zakono. O įstatymų leidėjai, jeigu patys
nežino, kaip sutvarkyti reikalus ir nemokėti mokesčių, tai už keletą
ar keliolika tūkstančių litų pasisamdo teisininką, kuris bet kokiame
įstatyme atras daugybę landų. Peržiūrėjus Seimo narių pajamų ir
turto deklaracijas, pasirodė, kad Seimo turtuoliams negalioja visiems
piliečiams privalomas įstatymas mokėti 33 procentų pajamų mokestį.
Štai tik keletas pavyzdžių. Vienas iš socialdemokratų
veikėjų ir paties Premjero medžioklių bičiulis Bronius Bradauskas
deklaravo pernai turėjęs 371 tūkst. litų pajamų, o sumokėjo 17754
litų mokesčių. Tai yra 4,78 proc. B.Bradausko kolega, valdančiosios
koalicijos narys, Rusų sąjungos veikėjas Vladimir Orechov, pernai
gavęs 962939 litus, sumokėjo tik 2,16 proc. mokesčių. Valstietis
R.Karbauskis, gavęs apie du milijonus litų pajamų, sumokėjo į valstybės
kasą 158364 litus, kas sudaro 7,99 proc. Tiesa, mažumėlę nuskriaudė
save oligarchas V.Uspaskich. Jo šeima deklaravo gavusi tik 226173
litų pajamų per metus, paklojo 27310 Lt mokesčių, kas sudarė net
12,07 proc.
Vieno dienraščio korespondentas išdrįso paklausti
to paties B.Bradausko, kaip jam pavyko aplink pirštą apvynioti Mokesčių
inspekciją. Socialdemokratų šulas paaiškino, kad didžiąją dalį gautų
pinigų jam padovanojusi 75 metų mamytė
Be to, B.Bradauskas išnuomojo
užsieniečiams savo prabangius 600 kvadratinių metrų rūmus ir tą
nuomą už 600 litų apiformino kaip smulkųjį verslą. Tuo tarpu pensininkę,
pasiuvusią penkis kartūno chalatėlius ir atnešusią juos parduoti
į Gariūnų turgų, mokesčių inspektoriai jau kurį laiką gainioja po
įvairias instancijas, reikalaudami sumokėti kelis šimtus litų mokestį
už nelegalų verslą.
Valdančioji socialiai orientuota Vyriausybė
sugalvoja vis naujų būdų, kaip išpešti pinigų. Tik jokiu būdu neužkliudant
išsipūtusių valdininkų kišenių, o iš labiausiai vargstančių, nesuduriančių
galo su galu ir netgi likimo nuskriaustų žmonių. Ir tas faktiškas
valdžios reketas pateikiamas netgi kaip rūpinimasis žmonių gerove.
Ryškiausias to pavyzdys sveikatos apsaugos ministro J.Oleko gyrimasis
dėl vaistų kainų sumažėjimo, kas pasiekta, be abejo, asmeniniu rūpesčiu.
Tačiau ligonius apėmė siaubas, kai sužinojo, jog už kompensuojamuosius
vaistus reikia mokėti kur kas daugiau nei iki šiol. Kaip žinoma,
naujasis kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir bazinių kainų kainininkas
įsigaliojo nuo rugsėjo 13 dienos.
Tačiau žmonės, patikėję kompensuojamųjų vaistų
kainų sumažėjimu, jau pirmosiomis dienomis pamatė, jog kainos išaugo
netgi iki kelių dešimčių litų. Pavyzdžiui, už kraujospūdį reguliuojančius
vaistus Norvaks (kompensuojamus) reikia primokėti 20 litų daugiau
nei anksčiau. Todėl ne vienas ligonis buvo tiesiog priverstas atsisakyti
tų vaistų. Medikai tvirtina, kad nuo šiol vidutinės ligonio išlaidos
už kompensuojamuosius vaistus išaugs mažiausiai 30 proc. Tiesa,
Seimas yra priėmęs Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, kad vaistų
kaina nebūtų didesnė nei penkis procentus už vaistų kainas Europos
Sąjungoje. Tačiau ministras J.Olekas šio įstatymo nevykdo. Kaip
teigė Prezidento patarėja valstybės sveikatos politikos klausimams
Vitalė Vinickienė, J.Olekas vykdo antpelnio išsaugojimo politiką.
Minimali ES šalių vaistų kaina yra ta, kurią šalis gamintoja parduoda
kitai šaliai jau su pelnu. O Lietuvai, kaip zombių ir aukų valstybei,
parduoda už dešimt kartų didesnę kainą. Mes patys jiems užtikriname
antpelnius. Ne tik antpelnius, bet dar sugalvojama tokia velnio
metodika, kuri įvedė koeficientus K ir Z, neturinčius net pavadinimo.
Gal K reiškia koeficientą korupcijai plėtoti? - klausė V.Vinickienė.
Lyginant vaistų kainas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
net šiurpas apima. Prezidentūros atstovai pateikė dešimt kompensuojamųjų
vaistų pavadinimus, kurie Lietuvoje parduodami brangiausiai. Štai
tik keleto tokių vaistų pavadinimai ir kainos už juos ES ir Lietuvoje:
Mileran ES vaistinėse kainuoja 8,36 lito, Lietuvoje 105,83 Lt.
Procentinis kainos skirtumas 1048 proc.! Leukeran ES - 3,58
Lt, Lietuvoje - 35,75 Lt, arba 751 proc. daugiau. Puri-Nethol
ES - 9,50 Lt, Lietuvoje 73,54 Lt. Padidėjimas 595 proc. Šį sąrašą
galima būtų tęsti, tačiau ir taip viskas pakankamai aišku. Matyt,
neatsitiktinai, vos tapęs ministru, J.Olekas bemat patvirtino naują
Sveikatos apsaugos ministerijos kolegiją. O į šią aukščiausią kolegialią
ministerijos instituciją įtrauktas Farmacijos kompanijų atstovybių
asociacijos direktorius G.Barcys ir Vaistų gamintojų asociacijos
prezidentas A.Blažys. Tad neverta net kalbėti apie farmacijos pramonės
atstovų įtaką. Suprastume, kad šie asmenys ministerijoje atstovauja
ne tiek vaistų pramonei, o komercijai. Aišku, kaltinti ministrus
ir Seimo narius yra lengviausia. Tas ir daroma. Todėl tos kritikos
strėlės, siunčiamos daugelio valdžios vyrų adresu, turi dar vieną
tikslą - nukreipti visuomenės dėmesį nuo užkulisiuose esančių nematomų
ir nekritikuojamų pilkųjų kardinolų. Juk tik labai naivūs žmonės
gali patikėti, kad valstybę valdo Prezidentas, Seimas ar pagaliau
visagaliu pavadintas Premjeras. Nes ne jie valdo šias aukščiausias
valdžios institucijas, bet tam tikros politikus finansuojančios
grupuotės.
Svarbiausia, jog, akivaizdžiai matant tokius dalykus,
nieko nedaroma ministrų ir kitų aukščiausių valdininkų išsidirbinėjimams
ir kišenių papildymams sumažinti. Ir kaipgi darys, jeigu visai kiti
rūpesčiai užgulė valdančiosios partijos vadų pečius. Pirmiausia
susirūpinta pagrindiniu socialdemokratų elektoratu kaimo gyventojais.
Skaudu, bet nemaža jų dalis vis labiau tampa agresyviais liumpenais,
parazituojančiais ant visos tautos kūno. Pakanka paminėti tas masiškai
gimdančias vaikelius gegutes, gaunančias pašalpas iš valstybės
už tokį gyvenimo būdą. Bet apie tai nekalbama. Valdančioji partija,
skubiai sušaukusį savo tarybos posėdį, vėl prižadėjo žemdirbiams
skirti iš valstybės biudžeto per 160 mln. litų. Tai pavadinta atsigręžimu
į žemdirbius ir net neslepiama, kad jie yra potencialiausi partijos
rinkėjai. Socialdemokratų tarybos entuziastingai priimtoje rezoliucijoje
Vyriausybei nurodoma kitais metais užtikrinti gerokai didesnį žemės
ūkio sektoriaus finansavimą. Politologai tai vertina vienareikšmiškai
bandymu nupirkti balsus kaime. Balsu tyruose nuskambėjo socialdemokratų
tarybos nario R.Vaitkaus pasiūlymas, jog tuos milijonus geriau būtų
paskirti žemės ūkio mokyklų pertvarkai, ūkininkams mokyti. Pasak
R.Vaitkaus, einant tokiais dideliais tempais gali atsitikti taip,
kad po poros metų tos tiesioginės išmokos vėl taps problema, nes
tie pinigai iš esmės pravalgomi, o ne efektyviai investuojami. Tačiau
tai nejaudina valdančiosios socialiai orientuotos partijos, gyvenančios
pagal principą: Po mūsų nors ir tvanas. Tokių vilionių pinigais
bus dar daug. Pensininkams bus pamėtėta po keletą litų, mažumėlę
gaus ir biudžetininkai. Tiesa, tie keli liteliai biudžetininkams
žadami tik nuo kitų metų gegužės mėnesio, kai valdžia vėl pasiims
liūto dalį nuo jos kilniaširdiškai didinamų minimalių atlyginimų
iš kitų kišenės ar bus sugalvota ir kita kokia nors valdžios labdara.
O už ją patiklūs rinkėjai šimteriopai atsilygins savo balsais. Ir
vėl prasidės viskas iš pradžių, kaip toje nesibaigiančioje pasakoje.
© 2003 "XXI amžius"
|