| Bavarija smogė kancleriui
Petras KATINAS
Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis ir jo
rausvąja vadinama valdančioji socialdemokratų ir žaliųjų koalicija
išgyvena dideles nesėkmes. Jau trečią kartą šiais metais kancleris
patiria skaudžius smūgius. Vasario mėnesį socialdemokratai pralaimėjo
Žemutinės Saksonijos ir Heseno žemių rinkimuose. Juose socialdemokratai
gavo net keliolika procentų balsų mažiau nei paprastai.
Tačiau didžiausią nesėkmę G.Šrioderio socialdemokratai
patyrė antrojoje daugiausia gyventojų turinčioje Vokietijos žemėje
Bavarijoje. Tiesa, to pralaimėjimo buvo laukta, nes Bavarija visada
buvo Krikščionių socialinės sąjungos ir krikščionių demokratų tvirtovė.
Tačiau netgi didžiausi kairiųjų stovyklos pesimistai nesitikėjo,
kad pralaimėjimas Bavarijoje bus toks didžiulis. Pažymima, jog socialdemokratai
surinko tiktai 18,9 proc. balsų. Tai pats blogiausias jų pasirodymas
per visus po Antrojo pasaulinio karo vykusius rinkimus. Užtat Bavarijos
ministro pirmininko Edmundo Štoiberio vadovaujami krikščionys demokratai,
vadinami konservatoriais, surinko net 61,4 proc. balsų. Vokietijos
ir Europos laikraščiai, komentuodami rinkimus Bavarijoje, pažymi,
kad E.Štoiberis su kaupu atsilygino kancleriui G.Šrioderiui už labai
nežymia persvara pralaimėtus prieš metus vykusius visuotinius rinkimus.
Aišku, pagrindinė socialdemokratų pralaimėjimo
priežastis jau kurį laiką užsitęsęs ekonominis nuosmukis, kokio
Vokietijoje dar nebuvo. Taip pat iki 10,4 proc. išaugęs nedarbas.
Neatsitiktinai pastaruoju metu Vokietiją imta vadinti Europos ligoniu.
Iš tiesų dar nebuvo tokios didžiulės ekonominės recesijos. Per pastaruosius
trejus metus Vokietijos ekonomikos augimas nepasiekė ir vieno procento.
Negalima atmesti ir to fakto, kad kanclerio G.Šrioderio
ir jo užsienio reikalų ministro J.Fišerio antiamerikietiška politika,
ypač kategoriškas nepritarimas JAV karinei operacijai Irake, turėjo
įtakos. Nemaža Vokietijos visuomenės dalis kaltina kanclerį G.Šrioderį,
jog tas pamiršo, kokį didelį vaidmenį atliko Jungtinės Valstijos
atkuriant Vokietiją ir užtikrinant jos saugumą didžiulės Sovietų
Sąjungos grėsmės akivaizdoje šaltojo karo metais. Be to, G.Šrioderis
kartu su Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku per visą Irako karinės
krizės laikotarpį puolė Vašingtoną ne tik Jungtinėse Tautose, bet
ir visose tarptautinėse organizacijose. Kaip tik rinkimų Bavarijoje
metu Berlyne vykusiame G.Šrioderio, Ž.Širako ir Didžiosios Britanijos
premjero T.Bleiro susitikime buvo bandoma net paspausti Londoną,
kad tas atsisakytų remti JAV bei pritartų Berlyno ir Paryžiaus pozicijai,
kaip reikia stabilizuoti padėtį Irake. Pirmiausia Ž.Širakas ir G.Šrioderis
siekia, kad Irako valdžia kuo greičiau būtų perduota irakiečiams.
Tiesa, abu politikai siūlė faktiškai bent jau šiuo metu sunkiai
įmanomus Irako demokratizavimo ir valdžios perdavimo kelius. Tiesa,
po Berlyno susitikimo, kuriame nepavyko suderinti Paryžiaus, Berlyno
ir Londono pozicijų Irako klausimu, Vokietijos kancleris G.Šrioderis
kiek sušvelnino savo poziciją ir atsisakė antiamerikietiškos retorikos,
netgi ėmėsi savotiško arbitro vaidmens Vašingtono ir Paryžiaus priešpriešoje.
O po susitikimo su JAV prezidentu Dž.Bušu Niujorke G.Šrioderis jam
pareiškė, kad visi nesutarimai liko praeityje. Tiek dėl Irako, tiek
ir kitais klausimais.
Aišku, G.Šrioderiui neliko nieko kito, nes vidaus
problemos, o ypač prasta Europos ligonio ekonominė padėtis tiesiog
verčia jį imtis visų priemonių šalies viduje. Pirmiausia G.Šrioderis
rengiasi pateikti parlamentui labai nepalankiai visuomenėje sutiktą
dešimties įstatymų paketą, pavadintą Darbotvarkė 2010. Tuose įstatymuose
numatyta sumažinti sveikatos apsaugos, pensijų ir kitas socialines
programas, kurios jau tampa nepakeliamos ne tik dėl sustojusio ekonomikos
augimo, bet ir sparčiai senėjančios visuomenės. Atrodo, pats G.Šrioderis
nėra tikras, kad parlamente pavyks gauti pritarimą socialinėms programoms
apkarpyti. Tuo labiau kad tam turi pritarti ir aukštieji parlamento
rūmai - Bundestagas. O ten dešinieji sudaro daugumą.
Po sėkmingų rinkimų Bavarijoje galimas kandidatas
į kanclerius ir neabejotinas visų Vokietijos dešiniųjų jėgų lyderis
E.Štoiberis, vertindamas rinkimus Bavarijoje, pareiškė, jog rinkėjai
pakankamai aiškiai pademonstravo savo nepasitikėjimą G.Šrioderio
vyriausybe ir nepritaria apgailėtinam vyriausybės Berlyne darbui.
Sunku prognozuoti, kaip toliau klostysis įvykiai
Vokietijoje. Kairiųjų vyriausybė puolama iš visų pusių. O nauji
parlamento rinkimai turi įvykti tiktai 2006 metais. Bet gali atsitikti
taip, jog prireiks pirmalaikių rinkimų. Ypač jeigu kancleriui G.Šrioderiui
nepavyks prastumti parlamente savo ambicingo reformų paketo. Dešinieji
be didelio vargo gali jį užblokuoti aukštuosiuose parlamento rūmuose.
Šiaip ar taip, dešiniųjų lyderis E.Štoiberis dabar stengsis išnaudoti
visas galimybes, atsivėrusias po rinkimų Bavarijoje. O kancleriui
G.Šrioderiui noromis nenoromis teks ieškoti kompromiso su E.Štoiberiu.
Juk Bavarija - labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi Vokietijos žemė,
kurią mažiausiai paveikė ekonominė stagnacija.
© 2003 "XXI amžius"
|