|
Turkai rengiasi į Iraką
Dešimties tūkstančių Turkijos karių kontingentas
rengiasi išvykti į Iraką. Belieka tiktai sulaukti parlamento pritarimo
šiai karinei akcijai, kurią Turkijos vyriausybė pavadinohumanitarine
misija. Tiesa, sunku pasakyti, ar Turkijos parlamentas pritars
šiai misijai, ypač žinant, jog parlamentas neleido Turkijai kartu
su amerikiečiais ir britais pulti Irako. Visuomenės dauguma, atrodo,
pritaria turkų karių siuntimui, net iš Irako nuolat ateina žinios,
jog ten žudomi vadinamieji turkomanai, kuriuos turkai vadina savo
artimiausiais giminaičiais. Pasaulio informacijos agentūros praneša
apie vis dažnėjančius karinius susirėmimus tarp turkomanų ir Irako
kurdų Kirkuko mieste ir jo apylinkėse. Tiesa, neseniai Irako turkomanai
ir kurdai pasirašė susitarimą nenaudoti karinės jėgos vieni prieš
kitus, o iškilusius ginčus spręsti derybomis. Tačiau pačioje Turkijoje
vyksta didelės diskusijos tuo klausimu, o žiniasklaida nuolat rašo,
apie sunkią turkomanų dalią Kirkuke ir ragina vyriausybę nedelsiant
suteikti turkomanams karinę pagalbą. Tuo labiau kad Kirkuko meras
yra kurdas. O kaip žinoma, Turkijoje kurdai vadinami valstybės priešais
ir šalies vientisumo griovėjais.
Patys Irako kurdai gana atsargiai žiūri į amerikiečius
ir kaltina Vašingtoną, kad tas nieko nedarė, kai Sadamas Huseinas
1991 metais surengė didžiules kurdų skerdynes ir labai žiauriai
numalšino kurdų sukilimą.
Kurdistano patriotinės sąjungos atstovas Maskvoje
Šoršas Saidas pareiškė, jog kurdai neleis, kad Turkijos armija įžengtų
į Iraką. Pasak Š.Saido, Irake ir taip yra daugybė sudėtingų problemų
ir sunku įsivaizduoti, kad dešimt tūkstančių puikiai apginkluotų
turkų karių vykdytų humanitarinę misiją. Kurdistane turkai būtų
okupantai. Šiandien į Iraką rengiasi turkai, o rytoj, žiūrėk, to
paties užsimanys Iranas ir Sirija, kurie irgi, švelniai tariant,
nemėgsta kurdų, - sakė kurdų atstovas Maskvoje.
Beje, buvęs Turkijos premjeras Biulentas Edževitas,
1991 metais dirbdamas žurnalistu, kalbėjosi su Irako diktatoriumi
S.Huseinu. Į jo klausimą apie galimą plačios autonomijos suteikimą
turkomanams ir kurdams S.Huseinas atsakęs: Mes visomis išgalėmis
kausimės dėl Kirkuko. Taigi Sadamo režimas žlugo, tačiau kautynės
dėl Kirkuko dar gali įvykti.
Kurdistano patriotinės sąjungos lyderis Dželalis
Talabani pareiškė, jog nors kurdai ir gerbia savo kaimynus, bet
neleis kištis į jų reikalus. Dž.Talabani pabrėžė, jog Kirkukas yra
daugianacionalinis miestas, tačiau jis yra Irake. Jeigu Turkija
iškels klausimą dėl irakietiško Kirkuko, tai mes, kurdai, iškelsime
analogišką klausimą dėl turkiško Dijarbakyro miesto, kuriame gyvena
kurdai. Tai tik sukeltų didelį chaosą regione, - sakė Dž.Talabani.
O Rusijoje išeinančio kurdų laikraščio Kurdskaja mysl redaktorius
Jurijus Nabijevas įspėjo Turkiją nesiųsti savo armijos į Iraką,
konkrečiai į Kirkuką. Pasak J.Nabijevo, tokiu atveju kurdų sukilimas
būtų neišvengiamas ir apimtų visą Turkiją, nes vien Stambule gyvena
pusantro milijono kurdų.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"
|