Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Darbai
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Arkivyskupas linkėjo mokėti priimti įvykius vaiko dvasia

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius teikia Sutvirtinimo sakramentą. Dešinėje – kun. Vytautas Grigaravičius Ričardo Šaknio nuotrauka

Kaunas. Spalio 5-ąją Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje per Sumą lankėsi Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Sutikus ganytoją ataskaitą apie parapiją perskaitė klebonas kun. Virginijus Veprauskas. Jis sakė, kad Šančiuose gyvena apie 20 tūkst. katalikų, kurių sudėtis priklauso nuo šios vietos socialinės, ekonominės ir kultūrinės padėties. Nuo seno Šančiai buvo pramoninis darbininkų rajonas, o žlugus pramonei, daug žmonių neteko darbo. Daug atsikėlė gyventi į prastesnius butus Šančiuose, praradę savo būstus kitur. Taigi esant tokiai socialinei padėčiai, klebonas pastebėjo daug neigiamų dalykų parapijiečių gyvenime: šeimų nestabilumą, alkoholizmo ir narkomanijos išplitimą, smulkių kriminalinių nusikaltimų ir prostitucijos pagausėjimą. Dvasinis gyvenimas parapijoje sudėtingas, gausu darbo socialiniams klausimams spręsti. Nors mažumėlę šiuose reikaluose padeda parapijoje veikiantis Vaikų dienos centras ir Senelių globos namai. Aštuoneri metai Šančiuose klebonu dirbantis kun. V.Veprauskas ganytojui sakė, jog daug rūpesčių turėjęs, kol sutvarkė įvairias parapijos infrastruktūras: elektros, vandens ir dujų ūkius, sudarė sutartis, atliko bažnyčios pastatų teisinę registraciją. Klebonas minėjo, jog pastoraciniame darbe jam daug padeda ne tik kunigai, bet ir vienuolės pranciškonės bei elzbietietės.

Paskui buvo aukojamos šv. Mišios. Kartu su arkivyskupu koncelebravo dekanas kun. Vytautas Grigaravičius ir kancleris kun. Adolfas Grušas. Cituodamas tos dienos Evangelijos žodžius, arkivyskupas sakė, jog lengviausiai kelią pas Dievą randa kūdikiškos dvasios žmonės, tokie, kurie moka visus įvykius priimti su vaiko dvasia ir nuotaika. Šių dienų gyvenime žmogui dažnai iškyla klausimų, kodėl niekas nesulaiko nusikaltėlio, skriaudžiančio silpnesnį, piktadario, darančio blogus darbus? Labai sunkus reikalavimas atleisti priešui, ypač padariusiam didelių skriaudų. Arkivyskupas prisiminė neseniai Seime girdėtą žydų rabino kalbą, kurioje šis sakė, kad galima atleisti už visokias skriaudas, bet už žmogžudystes negali būti atleidimo. „Iš tiesų žydų tauta patyrė daug skriaudų, daug žydų buvo išžudyta, bet Kristus vis dėlto yra sakęs mylėti savo priešus, - pamoksle teigė arkivyskupas. – Šį reikalavimą labai sunku priimti vien tik protu, jį gali priimti tik kūdikio širdis. Galbūt todėl, kad šito nepaisoma, Artimuosiuose Rytuose ir vyksta nesibaigiantys karai, vieni kitus žudo, sprogdina. Dievas mato, ko reikia žmogui, o kai jis savo interesus iškelia aukščiau dieviškų, tada blogai būna ne Dievui, o žmogui“. Toliau arkivyskupas priminė, kad žmonėms kartais sunku protu suvokti dar vieną reikalavimą, užtveriantį kelią pas Dievą, – skyrybas. Dažnai klausiama, kodėl Bažnyčia neleidžia skirtis, bet juk Evangelijoje pasakyta: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mk 10, 9). Taigi Bažnyčia pasakyti kitaip, negu sakė Kristus, negali.

Arkivyskupas S.Tamkevičius pasidalijo su visais susirinkusiais išgyvenimu, kurį patyrė turbūt daug žmonių, neseniai mačiusių vieną televizijos laidą, kurioje, peržengus visas padorumo ribas, pasityčiota iš Šventojo Tėvo ligos. Norėjosi klausti, kas laidos kūrėjus tokius padarė ir kaip juos žemė nešioja?

Panašūs klausimai kyla pasižvalgius po internetą, kur skleidžiama didžiulė neapykanta tikėjimui, Dievui, metami absurdiškiausi kaltinimai Bažnyčiai ir dvasininkams. Bet vis dėlto prisimeni Kristų, sakiusį atleisti jiems, nes jie iš tiesų nežino, ką daro. Taigi arkivyskupas kvietė visus susirinkusiuosius ir ypač tuos, kuriems tą dieną suteikė Sutvirtinimo sakramentą, prisiminti Kristaus reikalavimus, o priimti juos bus lengviau su kūdikio dvasia.

Kadangi tą dieną Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje buvo švenčiami dar ir Šv. Pranciškaus atlaidai, aplink bažnyčią vyko procesija.

Romas BACEVIČIUS

© 2003 "XXI amžius"