|
Netikusios knygos
Dar nepabaigėme piktintis Žaliais, o vis naujų
blevyzgų pasirodo, tad vėl turėtume, kuo piktintis. Šita naujesnė
knyga yra Sąjūdžio 15-mečiui pritaikytas Durnių laivas. Dėl jos
Sąjūdžio taryba jau pareiškė apgailestavimą (žr. XXI amžius Nr.
73). Aišku, Laivas neprilygsta Žaliems, nes garsiojo sovietinių
laikų rašytojo knygoje tyčiojamasi iš dar gyvų esančių, o tai dar
nėra visiškas satanizmas. Gal todėl yra tas nevisiškumas, kad priimta:
gyvi gali gintis, todėl ne tokia didelė piktadarybė prieš juos negerybes
kalbėti. O Žaliuose negerybė yra ne prieš mirusiuosius, bet žuvusiuosius
ir dar didvyriškoje kovoje už kitų laisvę taigi tyčiojamasi iš
didžiausio didvyriškumo ir aukos, stengiantis juos nuvertinti.
Durnių laivas neprilygsta, tai gal ir nereikėtų
apie jį kalbėti, ypač kad
jie džiaugiasi, kai apie juos kalbama.
Žinome, kad ir šėtonas pyksta, kai apie jį niekas nieko nesako;
peikia ar giria jam tas pats, o jam baisu tik tada, jei užmirštamas.
Taip ir mes bjauriausias knygas vis tiek apšnekėsime.
Jomis to ir siekiama. Ir skaitančiųjų tas bjaurias knygas bus daugiau
negu tų, kurios giriamos, nes kam gi rūpi tiesa. Tiesą mano ir taip
visi, kad žino, jog ji kartais būna nepatogi ar ir šiaip neintriguojanti,
nes įprasta. Pramanai, ypač šlykštieji, yra visai kas kita: ir nervams
žaidimėlis, kai jie pasidirgina.
Minėtojo pramano užmačia yra visai vykusi. Autorius,
kažką vadinantis durnių laivu, pats rodosi teisėtas to laivo gyventojas.
Kaip tokios vietos gyventojo tai ir dėstymas nykus, suveltas, vis
apsižiūrint, ar nereikia kur įkišti žodžių landsbergizmas arba
bažnyčia, ir saikas neišlaikytas nevykusiai, ne vietose, tad
ir primena baltąją karštligę kas pasivaideno, tas ir parašyta.
Toks įvykdymas, o užmačia protinga. Skaitinys
mat skirtas padoresniems žmonėms, kurie dar gerbia V.Landsbergį
ir kitus žmones, sąžiningai Sąjūdyje besidarbavusius. Jeigu vien
apie juos keiksmų būtų prirašyta numestų ir neskaitytų tie, kuriems
skirta, ypač todėl, kad autoriaus tendencijos žinomos. Kad toks
skaitytojas domėtųsi, bent pusė knygos pridėta jau ne keiksmų, o
tikrai esančių kompromituojančių faktų apie A.Brazauską, G.Kirkilą,
Č.Juršėną. Žiūrėkite visi vienodi! Visa valstybė niekalas!..
Todėl nėra nei džiaugtis kuo, nei ką gerbti. Juoda neviltis ir nostalgija.
Toks yra autoriaus siekis, ir iš neįžvalgumo tikimasi
rezultato. Apie V.Landsbergį faktų nėra, negi išgalvosi, o dar ir
teismas gali būti tokius faktus išgalvojus dabar jau ir teisme
šis tas kartais laimima. Todėl pasitikima, kad keiksmus ir faktus
neįžvalgieji priims už viena, ir todėl vis tiek ką nors blogo apie
V.Landsbergį pagalvos. Pratinsis blogai galvoti.
O kad rodytųsi ir faktų nors kiek esą, aprašinėjami
vieno kito renginių įvairūs techniniai nesklandumai, manytina, kai
kurie jų ir tyčia buvo daryti, kokie nors užkulisiniai kvailoki
pasisakymai, kurių taip pat galėjo tyčinių netrūkti.
Dirbant visada nesklandumų neišvengiama, o dar
daugiau jų gali būti, kai tenka dirbti, agentams aplinkui zujant.
Nors tokių nesklandumų būna, bet jie nugalimi, ir aprašinėjant galutinį
rezultatą, jų nesijaučia, ir vaizdas gražus. O turint blogos valios,
galima aprašinėti tik nesklandumus, ir tada tarsi ne melas, nes
nesklandumai buvo, bet vien tik juos aprašius, viskas atrodo tarsi
vykstanti nesąmonė taip ir daro nesąmonių autorius, piešiantis
savo paveikslą.
Bet padėkoti galima net ir tokį kūrinį parašiusiajam
gerai, kad nerašė jo prieš daugiau metų, kada nostalgija buvo
stipresnė ir prisitaikymo vargas didesnis. Dabar žmonės jau prisitaikė
ir gyvena. Medžiagiškai gyvena. Dvasia, aišku, pūdoma, ir ne tik
šiuo kūriniu. Šitas tik vienas taškelis tarp daugybės grandiozinių
veiksmų ir skirtas dešiniesiems pribaiginėti, o jie geriau darytų,
tokio jauko neprariję. Jeigu geriau nedarys, ir prarijusieji nenumirsime,
- jeigu prieš tai buvome gyvi, nes visos priemonės dvasiai žudyti
iš tikrųjų nužudo tik jau esančius lavonus.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2003 "XXI amžius"
|