| Visa tiesa apie filmų
kodus
Lina KLUSAITĖ
Lapkričio 24 dieną Kauno apskrities viešosios
bibliotekos kultūrinių renginių organizatoriai kauniečius pakvietė
į Vytauto V.Landsbergio jaunesniojo kūrybos vakarą, pavadintą Kol
tapau tuo, kuo esu.
Kaip sakė vakare kalbėjęs kino kritikas Gediminas
Jankauskas, apie tokius žmones paprastai sakoma: Davė Dievas ir
dar drėbtelėjo. O drėbtelėjo tikrai nemažai: V.V.Landsbergis reiškiasi
įvairiose srityse ir yra ne tik žinomas dokumentinio kino režisierius,
bet ir poetas, publicistas, pasakų vaikams kūrėjas, dainų autorius
ir atlikėjas. Jo paties žodžiais tariant, jam visuomet yra įdomu
eiti ten, kur dar nebuvęs, bandyti tai, ko dar nebandęs, sužinoti
tai, ko dar nežino. Tam atliepianti ir kino režisūra, kuri yra sukūrimas
to, ko dar nebuvo, ir kartu užfiksavimas to, kas jau egzistavo.
Į kino režisūrą jį atvedė būtent pastaroji dalis noras išsaugoti
praeities paveldą.
V.V.Landsbergis pasakojo, kad, draugui atnešus
žymaus menininko Orvido priešmirtinį interviu, jis ėmėsi aktyviai
rinkti medžiagą, bet ne kaip kūrėjas, o kaip archyvuotojas, praeities
paveldo rinkėjas. Netrukus po šio filmo gimė tokie jo kūriniai,
kaip Tėvas apie Vytauto Bložės tėvą, kuris, vedinas grynai žmogiškų
paskatų, sunkiais, okupacijos metais padėjo tiek partizanams, tiek
komunistams; Koncertas pasakojantis apie socialistinių laikų
inteligentų užuovėją Kornelijaus Platelio namuose; Vilties prezidentas
filmas, skirtas Stasiui Lozoraičiui atminiti;, filmai apie rezistencinių
kovų dalyvius: Povilas Pečiulaitis Lakštingala ir Baladė apie
Daumantą bei kiti.
Režisierius prisipažino, kad jį patraukė šviesos
žmonės, kurie ne tik keitė Lietuvos likimą, bet gyveno ramų, dieviškos
šviesos kupiną gyvenimą. Į tokius žmones ir apskritai į savo filmų
herojus žiūriu kaip į simbolį, tam tikrą kodą, kuriuo noriu kažką
pasakyti, stebiuosi jais ir mokausi budistinės ramybės, - sakė
menininkas, dėl tos pačios ramybės iš sostinės šurmulio pasitraukęs
gyventi į Anykščius, kad būtų arčiau gamtos, arčiau pačios žmogaus
esmės. Čia V.V.Landsbergis atrado tokius savo filmų herojus, kaip
patyrusią regėjimus Aneliukę; kapinių sargą, kuris taip gražiai
moka bendrauti su mirusiaisiais; tris seseris, kurios, rinkdamos
lėles iš šiukšlynų, kuria Lietuvos didikų istorijos muziejų, bei
kitus. Tokius žmones mes dažnai įvardijame kaip trenktus ir skubame
juos nurašyti. Tačiau pabendravęs su jais ilgainiui supratau, kad
jie nuo Dievo, kad savo kodu nori mums kažką pranešti. Tokie žmonės
gyvena išgrynintame savo vidiniame pasaulyje ir mato daug daugiau
nei mes, - sakė režisierius.
Be minėtų darbų, V.V.Landsbergis yra sukūręs nemažai
filmų apie žinomus Lietuvoje žmones: krepšininką A.Sabonį, išeivijos
skulptorių V.Kašubą, fotografą ir freskų autorių P.Repšį, dailininką
S.Eidrigevičių, be to, apie Š.Saukos paveikslą Pragaras bei kt.
Pastaruoju metu režisierius yra susidomėjęs trumpais
muzikinių formų filmais. Anot jo, žmonės šiais laikais yra pasiilgę
romantiškų nuotaikų, lengvumo, to, kas keistų niūrias kasdienybės
nuotaikas. Žiūrovai jau turėjo galimybę išvysti prieškario Lietuvos
laikų romantika dvelkiantį Kaimišką romansą, kuris susilaukė palankių
atsiliepimų. Režisierius tikisi, kad tai bus ne paskutinis tokio
pobūdžio jo darbas.
Naujausias V.V.Landsbergio bandymas yra meninis
vaidybinis filmas Jonukas ir Gretutė, kurio premjera, jei viskas
bus gerai, yra numatyta kovo mėnesį Vilniuje. Nors filmas yra baigtas
prieš pusę metų, tačiau pinigų reklamai ir kopijoms sunku gauti,
nes Lietuvoje vis dar nėra institucijų, suinteresuotų lietuviško
kino likimu, - sakė režisierius. Tačiau, anot kino kritiko G.Jankausko,
V.V.Landsbergis įrodė, kad esant net ir tokiai sunkiai finansinei
situacijai galima kurti filmus. Įvardijęs V.V.Landsbergį kaip produktyviausią
dokumentinio kino kūrėją, iš viso kritikas suskaičiavo net 23 jo
filmus, iš kurių du buvo parodyti ir į kūrybos vakarą susirinkusiems
žiūrovams.
Susirinkusieji turėjo galimybę ne tik pamatyti
režisieriaus filmus, bet ir pasiklausyti jo poezijos, kurią iš rinkinio
Tik sapnininkas skaitė aktorius Saulius Bagaliūnas, bei pasiklausyti
paties autoriaus sukurtų ir atliekamų dainų iš naujos jo kompaktinės
plokštelės Kaimiškos mantros. Vytauto V.Landsbergio baladės išsiskiria
gausiais lietuvių liaudies dainų motyvais, lietuvio širdžiai artima
transcendentine pasaulėjauta. Gal todėl po tokių jo dainų publika
dar ilgai nenorėjo skirstytis.
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|