|
RUBRIKOS
|
| ARCHYVAI |
|
Popiežius priėmė Dalai Lamą
Lapkričio 27 dienos ryto audiencijoje su Popiežiumi susitiko tremtyje gyvenantis Tibeto budistų dvasinis lyderis Dalai Lama. Vatikano spaudos salės direktorius sakė, kad tai buvo privatus religinio pobūdžio vizitas. Vatikanas, nenorėdamas gadinti santykių su Kinija, netaikė šiam susitikimui aukšto rango svečio ceremonijos. 1989-aisiais Nobelio taikos premiją gavusį Dalai Lamą į Romą pakvietė 160 Italijos ir Tibeto asociacijos narių. Dalai Lama, lankydamasis Romoje, keliomis progomis pareiškė, kad, nepaisant prieš tibetiečius panaudoto smurto ir Tibeto prievartinio prijungimo prie Kinijos, tibetiečiai šiandien trokšta taikos ir dialogo, nori geruoju Tibetui laimėti tam tikrą reikšmingą autonomiją Kinijos sudėtyje. Labai palankiai apie Kiniją Dalai Lama kalbėjo ir interviu, po susitikimo su Šventuoju Tėvu duotame Vatikano radijui. Kinija gyventojų skaičiumi yra pati didžiausia valstybė. Turi ilgą istoriją ir turtingą kultūros paveldą. Dėl to jai skirtas svarbus vaidmuo. Turime gerbti Kiniją ir ją pasitikėti, tuomet ir Kinijos sprendimai bus išmintingi. Manau, kad taiką galima pasiekti tik taikiomis priemonėmis, patiems gyvenant taikoje. Turime tramdyti savo negatyvias emocijas. Turime būti atidūs kitiems žmonėms. Niekados negalime pasiduoti smurto pagundai. Pareiškiau, kad žaviuosi Popiežiaus siekiu taikos ir harmonijos tarp religijų ir pasaulio, - sakė 68 metų Dalai Lama po 20 minučių trukusios audiencijos. Vatikanas turi nesutarimų su Kinijos valdžia. Kinijos katalikams neleidžiama pripažinti Popiežiaus valdžios, jie verčiami eiti į valstybės remiamą patriotinę bažnyčią. Kinijoje yra apie aštuonis milijonus katalikų, kurie šioje šalyje yra persekiojami. Popiežiui lojaliems katalikams tenka melstis slapta pogrindinėse bažnyčiose. Kinijos ir Tibeto dvasinio vadovo santykiai pastaruoju metu yra kiek atšilę, bet Kinija vis dar piktinasi, kai kurios nors šalies vadovai kalbasi su Dalai Lama. Rugsėjį Kinija pareiškė protestą Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kai prezidentas Džordžas Bušas priėmė Dalai Lamą. Ištremtasis Tibeto lyderis Dalai Lama Vakarų valstybes paragino susidraugauti su Kinija, teigdamas, kad tai būtų geriausias būdas padėti Tibetui. Kinija yra labai svarbi politiškai ir ekonomiškai. Ji neturėtų būti izoliuota, o turėtų būti įtraukta į tarptautinę bendruomenę, - pabrėžė Dalai Lama. - Tikiu, kad žmogaus teisės, demokratija ir religinė laisvė Kinijoje įsigaliotų lengviau, jei būtų siekiama draugystės ir abipusio pasitikėjimo. Dalai Lama dar kartą pakartojo manąs, kad Tibetas turėtų siekti didesnės autonomijos, o ne visiškos nepriklausomybės nuo Kinijos. Šią valstybę budistų dvasinis vadovas yra kaltinęs Tibete vykdant kultūrinį genocidą. Tibetas neatsiskirs nuo žemyninės Kinijos, - sakė jis. - Jei Tibetui bus skirta didesnė autonomija, jo žmonės bus labai laimingi. Po žlugusio Tibeto sukilimo prieš komunistinę Kinijos valdžią 1959-aisiais Dalai Lama pasitraukė į Indiją. Interviu, kurį išspausdino laikraštis Washington Post, Kinijos ministras pirmininkas Ven Dziabao teigė netikintis, jog Dalai Lama iš tiesų atsisakė savo pozicijos dėl Tibeto nepriklausomybės ir separatistinių veiksmų, kuriais siekia suskaldyti gimtinę. Žinome apie paskutinius Dalai Lama teiginius, tačiau vis dar turime atidžiai stebėti, ką jis iš tikrųjų daro. Ryšiai ir diskusijos tarp jo ir centrinės vyriausybės gali atsinaujinti, jei jis nuoširdžiai išsižadės savo pozicijos dėl to, kad Tibetas turi siekti nepriklausomybės, ir viešai pripažins Tibetą bei Taivaną neatskiriamomis Kinijos teritorijos dalimis, laikraštis citavo V. Dziabao. Reuters-dpa-ELTA-VR EPA-ELTA nuotrauka
© 2003 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |