|
Lietuvninkų valios aktas
Vytautas MIKLAŠEVIČIUS
Iškilmingiausias 2003 metų Mažosios Lietuvos reikalų
tarybos renginys buvo Vilniuje surengtas Mažosios Lietuvos prisijungimo
prie Didžiosios Lietuvos 85-ųjų metinių minėjimas. 1918 m. lapkričio
30 d. Tilžės Aktu Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba patvirtino amžinąjį
lietuvninkų troškimą ir siekį gyventi vieningoje nepriklausomoje
Lietuvos valstybėje. Būtent Tilžės Aktas sudarė prielaidas Nemuno
žemupiui, Kuršių nerijai bei Klaipėdos uostui tapti neatskiriama
Lietuvos valstybės dalimi.
Tilžės Akto 85-ųjų metinių minėjimą Mažosios Lietuvos
dainomis pradėjo nuostabus Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos
ansamblis Kankleliai. Šis Daivos Čičinskienės vadovaujamas tarptautinį
pripažinimą pelnęs kolektyvas jau ne kartą yra talkinęs Mažosios
Lietuvos reikalų tarybos renginiams. Minėjimui puikiai vadovavo
ir Kazio Bradūno eilėraščius skaitė Mažosios Lietuvos atsakingoji
sekretorė Birutė Kurgonienė. Nuoširdžių plojimų sulaukė ką tik gautas
Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio, tęsiančio tilžiškės tautinės
tarybos darbą, garbaus pirmininko Algio A.Regio sveikinimas: Mažosios
Lietuvos Rezistencinis sąjūdis, gaubiantis tėviškės netekusius,
po pasaulį išsiblaškiusius tėvynainius, sveikina Tilžės Akto testamento
85 metų sukaktyje savo istorijai atgimstančią tautą.
Mažoji Lietuva, nors ir naikinta imperialistinių
kaimynų, tačiau nėra žuvusi. Niekas negali nužudyti gilių amžių
tautos istorijos, jos kovotojų kapų, per šimtmečius įsisiurbusių
į tą žemę, jos gyvenimo lietuviškų vardų, kuriais ji byloja į tautą
ir pasaulį. Pražūties galią turi tik pačios tautos asmenys, pasimetę
ignorantiškumo tamsoje.
Nesugriaunamas Mažosios Lietuvos žmonių Tilžės
Akto testamentas išraiškiu kaip ąžuols drūts ryžtu pasilieka kelrodžiu
tautai, žvelgiančiai į ateitį. Kviečiame į ją jungtis kiekvieną
lietuvį, nepaisant kad ir kur jis gyventų.
Pranešimą Yra tik viena Lietuva perskaitė Mažosios
Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Jis priminė,
kad 1918 m. lapkričio 30 d. Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos prezidiumo
sukviesti 24 Tarybos nariai pasirašė pareiškimą apie mažlietuvių
ryžtą būti vienoje atkuriamoje valstybėje su didlietuviais. Literato
ir teologo Adomo Jakšto žodžiais tariant, Dievas, sukurdamas Lietuvą,
į dalis jos nedalijo (Lietuvą į Didžiąją ir Mažąją padalijo ir
po to ją draskė svetimieji lenkai, rusai, vokiečiai). Tilžės Aktas
tai teisinis dokumentas, grindžiamas vietos gyventojų (ne atėjūnų)
teise spręsti savo tėvų žemės likimą.
Daugelio Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos narių
likimas buvo nepavydėtinas. E.Simonaitis už lietuvišką veiklą buvo
kalinamas Mathauzeno ir Dachau konclageriuose. Naciai buvo suėmę
80-uosius pradėjusį J.Lėbartą, tačiau kaip repatriantą į sovietų
valdomą Lietuvą paleido. Lietuvos Vyriausybės komisaras Klaipėdoje
V.Gailius 1941 metais repatrijavo į Vokietiją ir ten gyveno nuolatinėje
gestapo priežiūroje, o jo brolis Albinas Gailius žuvo Dachau konclageryje.
Suimtas K.Paura neišlaikė nacių kankinimų ir nusižudė. Suimtas J.Margis
1942-aisiais mirė nacių kalėjime Klaipėdoje. 78-erių metų sulaukęs
J.Vanagaitis mirė Kaselio-Martenburgo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje.
Kažkuriame nacių konclageryje kalėjo gydytojas signataras Valteris
Didžys ir lietuvininkas Frydrichas Subaitis ar tik ne Tilžės Akto
signataras. Jau senelis M.Jankus iš pradžių buvo priverstas iš gimtųjų
Bitėnų nuo nacių keltis į Kauną, o paskui nuo bolševikų trauktis
į Vakarus (mirė Flensburge 1946 metais, sulaukęs 88-erių). E.Jagomastą
jau 1941 metais gestapininkai sušaudė (kartu su šeima) Aukštuosiuose
Paneriuose prie Vilniaus. Tokia buvo Tilžės Akte išreikšto pasižadėjimo
visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas
savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti - kaina.
Tilžės Aktu, kaip ir Vasario 16-osios Aktu, lietuviai,
skirtingai nuo savo slaviškųjų kaimynų slavų, deklaravo tautinės
valstybės, kuriamos savo istorinėse etninėse žemėse, principą. Tilžės
Aktas paliudijo, jog beveik 600 metų vokiečių valdžioje išbuvusios
lietuvių tautos dalies atstovai Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos
pasirašytu Tilžės Aktu deklaravo, kad ne piktoji pamotė Vokietija,
o Lietuvos valstybė yra mažlietuvių tėvynė, kad visi lietuviai turi
tik vieną Lietuvą.
Filosofas ir politikas Romualdas Ozolas, kalbėjęs
apie moralinę ir geopolitinę Tilžės Akto reikšmę, pabrėžė, kad Tilžės
Aktas, netgi tapęs istoriniu dokumentu, išlieka juridiškai visavertis,
išlaiko pagrįstą imperatyvumą ir liudija apie laiku neįvykdytą lietuvninkų
valią. Kaimynų plėšyta, bet atsilaikiusi tauta turi teisę gyventi
integralioje tautinėje valstybėje. Deja, JAV prezidento T.V.Vilsono
tezės apie tautų teisę pačioms spręsti savo likimą nebuvo įformintos
jokioje Jungtinių Tautų deklaracijoje ir yra nustelbtos Visuotinės
žmogaus teisių deklaracijos. Tilžės Aktas primena, kad ir tautos
yra demokratijos subjektas. Jis pradėjo praktinio istorinio teisingumo
atkūrimo procesą, tapo genocidinės lietuvių tautos priespaudos likvidavimo
pradžia. Dabar svarbiausia Lietuvos problema jos politinio elito
anemiškumas ir valios stoka siekti visiško Tilžės Akto įgyvendinimo.
Lietuvninkų bendrijos Mažoji Lietuva atstovas
Vytautas Gocentas nušvietė Tilžės Akto priešistoriją lietuvninkų
pastangas išlaikyti lietuviškumą XIX a. pabaigoje sustiprėjus germanizacijos
procesui. 1874 metais kulto ir švietimo ministerija išleido paaiškinimą,
kad bažnytinės bendruomenės nebegali būti skirstomos tautiniu principu,
į lietuviškas bei vokiškas, ir ėmėsi šalinti lietuvių kalbą
iš pradžios mokyklų.1875 metais įsigaliojo civilinių aktų rašymo
įstatymas, leidęs valstybinio aparato valdininkams vokietinti Mažosios
Lietuvos vietovardžius, lietuviškas pavardes. 1876-aisiais priimtas
įstatymas dėl vienintelės valstybinės vokiečių kalbos įvedimo visose
valstybinėse įstaigose. Rytprūsių lietuviai nuo 1879 metų ėmė rašyti
peticijas (pirmąją pasirašė 17 tūkst. žmonių) Prūsijos landtagui,
kulto ir švietimo ministerijai, kaizeriui. Be žymesnio poveikio
savišvietai, lietuviškumui išlaikyti pasitarnavo įkurtos lietuviškos
draugijos. Tilžės Akto istorinė vertė tai pasisakymas už lietuvybės
išlaikymą ir nedalomą etninę Lietuvą.
Mokslo ir enciklopedijų instituto mokslinis redaktorius
dr. Algirdas Matulevičius kalbėjo apie mažlietuvių ir didlietuvių
etnokultūrinį bendrumą. Lietuvninkų etninė gyventojų bendruomenė
Mažojoje Lietuvoje susidarė vakarų lietuvių skalvių ir nadruvių,
sulietuvėjusių kuršių, sembų, šiaurinių prūsų, bartų, notangų, galbūt
ir varmių bendravimo sąveikoje. Reformacija, kaip tautinis religinis
sąjūdis, stiprino jų lietuvybę. Daugėjant lietuviškų mokyklų ir
valdžiai toleruojant (iki 1872 m.) gimtąją lietuvių kalbą, Mažojoje
Lietuvoje daugėjo apsišvietusių lietuvių. Tai jiems leido pajusti
savo etnokultūrinį bendrumą su didlietuviais. Etnologų tyrimai patvirtina,
kad Mažojoje Lietuvoje susiformavo europinės reikšmės baltų civilizacijos
kultūra. Tilžės Aktas įpareigoja galinčius ką nors daryti Mažosios
Lietuvos labui.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas
prof. dr. Domas Kaunas pabrėžė ne vien iš Tilžės Akto kylantį įpareigojimą
rūpintis Mažosios Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu. Paveldas
tai didžiulis tautos turtas, viena svarbiausių jos dvasinių ir
materialinių vertybių. Tai civilizacijos pažangos sąlyga. Reikėtų
atskiros konferencijos ta tema. Paveldo išaiškinimas, inventorinimas,
apsauga leistų plačiau atskleisti savitą Mažosios Lietuvos istorijos
puslapį. Lietuvos mokslų akademija turėtų sujungti visas Mažosios
Lietuvos paveldo klausimu kompetentingas jėgas ir 2005 metais surengti
konferenciją minėtu klausimu, nes jo sprendimas yra Lietuvos, o
ne kieno nors kito rankose.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos surengtą Tilžės
Akto 85-ųjų metinių minėjimą baigė tautos dainų klubo Raskila
nariai, išdaliję susirinkusiesiems L.Rėzos dainų pluoštą ir pakvietę
visus jas sudainuoti kartu. Priminčiau, kad raskiliečiai, vadovaujami
dabar jau nebeįleidžiamo į Rusijos valdomą Karaliaučiaus sritį Mažosios
Lietuvos reikalų tarybos nario Rimanto Matulio, yra padėję įsisteigti
Tepliuvos apylinkės lietuvių kultūros draugijai ir ją iki šiol remia
bei globoja.
Kitą dieną Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje,
prie išskleistos Mažosios Lietuvos vėliavos, šv. Mišiomis buvo pagerbtas
dvidešimt keturių Tilžės Akto signatarų atminimas. Šios bažnyčios
kunigas Mindaugas Sabutis dalį sekmadienio pamokslo paskyrė Tilžės
Aktui, kaip lietuvninkų valios išraiškai, o signatarų garbei pakvietė
susirinkusius sugiedoti giesmę O Dieve, sergėk tėvų žemę.
© 2003 "XXI amžius"
|