|
Lubiankos čiuptuvų voratinklyje
Petras KATINAS
Subūręs savo partiją, pavadintą Už teisingą Lietuvą,
parlamentaras Julius Veselka, dėl savo neblėstančios meilės Maskvai
jau vadinamas Vesiolkinu, dabar kasdien ragina bičiulius, savo agresyvumu
nė kiek nenusileidžiančius V.Šustausko ubagus, buvusio sovietinio
milicininko V.Mažono Lietuvių patriotų sąjungos skandalistus bei
panašius stoti ginti Prezidento. Nesvarbu, kad J.Veselka, per visą
dabartinio Seimo besibaigiančią kadenciją taip ir nepateikęs nė
vieno normalesnio pasiūlymo, dabar švaistosi dalydamas interviu
į visas puses ir jau tapo viską žinančios bei išmanančios nuolatinės
protų jaukėjos žurnalistės R.Grinevičiūtės laidos Korida TV-4
televizijoje žvaigždė.
Iš tiesų įdomi panašių žvaigždžių kompanija susibūrė
toje Koridoje: visų skriaudžiamų vargšų gynėjas J.Veselka, oligarchas
V.Uspaskich, žemdirbys J.Ramonas, didžiausiu politiniu kaliniu
besidedantis, o iš tiesų tremtinių ir politinių kalinių organizacijas
skaldantis Pancerna bei panašūs. Visi šie kovotojai už Prezidentą,
teigiantys, kad tik vienas R.Paksas gina paprastų žmonių interesus
nuo valdininkų savivalės, turtuolių ir V.Landsbergio, prie kurio
šalininkų dabar priskiriamas ir Seimo Pirmininkas, savo primityvia
demagogija pralenkė net Lenino bolševikus. Prie J.Veselkos, V.Šustausko,
V.Mažono, liberalų demokratų vadų prisijungė visokie tautos pažangiečiai,
gyvenimo logikai, profsąjungų veikėja pasiskelbusi A.Balsienė,
pasisavinusi iš lenkų Lecho Valensos įkurto Solidarumo pavadinimą
savo grupelei, ir panašūs marginalai. Visų jų vadu, be liberalų
demokratų etatinių agitatorių V.Mazuronio, H.Žukausko ir G.Šurkaus,
stengiasi tapti Vesiolkinu pramintas Seimo narys J.Veselka.
Suniekinęs visus, kurie šmeižia Rusiją, o Tėvynės
sąjungos lyderį Andrių Kubilių pavadinęs politiniu nuliu (rusiškai
političeskoje ničtožestvo savaitraštyje Obzor, Nr. 49), prie
liaudies priešų J.Veselka priskyrė ir baigusį kadenciją prezidentą
Valdą Adamkų. Tačiau pareiškė gerbiąs šį senuką vien už tai, kad
neįleido į Prezidentūrą V.Landsbergio. Tokius J.Veselkos sapaliojimus,
be TV-4 Koridos, nuolat savo pirmuosiuose puslapiuose skelbia
rusų kalba išeinantys savaitraščiai Obzor ir Litovskij kurjer.
Matyt, nereikia aiškinti, kokios pozicijos laikosi šie leidiniai,
jeigu jų pagrindinių komentarų autoriai buvęs aršus partinis agitatorius,
pasiųstas auklėti nesusipratusių sovietų armijos išvaduotų afganistaniečių,
sovietinio gyvenimo šlovintojas V.Būtėnas ir Irmos Miliūtės pseudonimu
pasirašinėjanti gerai žinoma, ypač vilniečiams, Irina Sklepovič.
Jau senokai prie šios kompanijos prisišliejo ir J.Veselka, pagal
kažkieno užsakymą ėmęs skelbti, kad Prezidentas stumiamas pražūtin.
O valstybę, pasirodo, valdo niekdariai, Lietuvos turto pardavinėtojai,
kurių vieta Lukiškėse, nes ten tuoj atsilaisvins kameros, kuriose
dabar tupi Mykolas Burokevičius ir Juozas Kuolelis. Beje, abu šie
komunistiniai dinozaurai vis dėlto bent jau sąžiningesni už tą paprastų
žmonių gynėją, per kelerius metus pakeitusį kelias partijas.
Žinoma, J.Veselka valstybės pardavinėtojais pirmiausia
vadina tuos, kurie siekia kuo toliau atsiplėšti nuo šio parlamentaro
taip godojamos ir mylimos Rusijos. Savo meile Maskvai J.Veselka
pralenkia netgi patį J.Borisovą ir V.Uspaskich šie netgi vaizduoja
Lietuvai gėrio ir sėkmės siekiančius patriotus, užtat susilaukia
kai kurių Lietuvos žmonių pritarimo. O tai, kad Prezidento dekretu
ypatingos skubos tvarka antrą kartą Lietuvos piliečiu padaryto J.Borisovo
galios įgauna faktiškai neribotą mastą, rodo ne tik jo dvaras Trakų
rajone, tapęs tarsi atskira valstybe, kur nuolat leidžiasi nežinia
kieno ir iš kur atskridę lėktuvai, bet ir bekylantis panašus į Lietuvos
paksogeitą Latvijos repšegeito skandalas.
Panašumų gana daug. Juk ir dabartinis Latvijos
premjeras Einaras Repšė atėjo valdžion skelbdamas tokius pačius
populistinius šūkius apie diktatūrą mafijai ir piešdamas šviesios
ateities miražus kaip ir mūsų Prezidentas. Ir nuosavą partiją sukūrė
paknopstomis taip pat, kaip ir R.Paksas savo liberalus demokratus.
Atrodo, jog viskas vyko sinchroniškai, pagal vieną komandą. Iš kur
atėjo ta komanda, irgi pakankamai aišku. Be to, R.Paksą ir E.Repšę
vienija pomėgis skraidyti. Latvijos dienraštis Neatkariga Riga
Avize paskelbė publikaciją, kurioje pateikiama gana įdomių sutapimų.
Pasirodo, tuoj po R.Pakso apsilankymo Rygoje rugsėjo mėnesį, Latvijos
premjeras E.Repšė, vos kelioms dienoms praėjus po susitikimo su
Lietuvos Prezidentu, Vyriausybės posėdyje pranešė, jog nusprendęs
iš to paties geradario J.Borisovo kompanijos SPARK įsigyti du
sraigtasparnius Mi-8 už prieinamą kainą. Ir visai nesvarbu, kad
kita Rusijos kompanija siūlė tuos pačius sraigtasparnius gerokai
pigiau. Tą faktą patvirtino ir Latvijos gynybos ministerija. Tad
kas gi gali paneigti, kad J.Borisovas per Lietuvos Prezidentą tvarkė
savo biznį ir Latvijoje? Tai, aišku, nieko stebėtino. Vis labiau
aiškėja, kad E.Repšę ir jo paskubomis sukurtą partiją irgi rėmė
įtartinos Rusijos nusikalstamos struktūros, susijusios su specialiosiomis
tarnybomis. Tai yra garsiaisiais Lubiankos specais. Tiesa, paskutiniais
pranešimais, R.Repšė neigia tokį sandėrį.
O kad gandai apie R.Pakso ir E.Repšės bendrus interesus
nėra vien politinių priešininkų išsigalvojimai, rodo išsamus straipsnis
įtakingame Lenkijos laikraštyje Rzeczpospolita apie R.Pakso skandalą
Lietuvoje. Lenkijos laikraštis primena, jog Maskva, konkrečiai,
KGB įpėdinė FSB, deda visas pastangas, kad dezintegruotų Europos
Sąjungą, pasinaudodama savo žmonėmis naujųjų ES šalių valdžioje,
reanimuotų neoimperines ambicijas ir pirmiausia įteigtų didžiosioms
ES valstybėms Vokietijai ir Prancūzijai mintį, jog Lietuva, Latvija,
Estija, netgi Lenkija ir Slovakija niekada nebus tikrosios ES narės,
nes jos tiesiog privalo būti Rusijos įtakos zonoje. Todėl Rzeczpospolita
ragina, kad ne tik Lenkija, bet ir kitos ES šalys turi apriboti
kontaktus su Lietuvos Prezidentu ir, bent jau kol kas, izoliuoti
R.Paksą, pakliuvusį ar sąmoningai pakibusį ant Maskvos meškerės.
Taip pat Lenkijos dienraštis primena, kad Rusija niekada neduos
ramybės buvusioms SSRS respublikoms ir Maskvos šešėlis visada kybos
virš jų kaip koks Damoklo kardas.
Dabar Prezidentas aiškina, jog nereikia kreipti
dėmesio į panašius straipsnius ir komentarus užsienio spaudoje,
nes jie esą ateina iš Lietuvos sąmokslininkų. Tačiau Prezidentas
niekada nepasakė nė pusės žodžio apie grėsmę iš Rusijos, tuo labiau
iš Lubiankos, kur ir parengtas Lietuvos pavertimo klusniu Maskvos
vasalu scenarijus.
Viena šio scenarijaus scenų buvo surengta sostinėje
praėjusį šeštadienį prie Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos. J.Ramono
kelių blokadininkai, V.Šustausko ir J.Veselkos rėksniai, šiaip liumpenai
(vienos aistringos liumpenų gynėjos žodžiais tariant, inteligentų
čia nė su žiburiu nerasi) išrėkė tai ir išrašė Vilniuje parengtuose
plakatuose, ką jau seniai siūlo Prezidentūros didysis viziris
G.Šurkus, nepaliekantis Prezidento be savo priežiūros nė per žingsnį.
Pirmiausia paleisti Seimą ir Vyriausybę, įvesti nepaprastąją padėtį,
pasodinti sąmokslininkus ir t.t. Pagrindiniais kalbėtojais kelių
tūkstančių iš visos Lietuvos suvežtų pakankamai primityviausios
propagandos apmulkintų žmonių miniai buvo Liberalų demokratų partijos
vadas V.Mazuronis, partijos ideologas, jau vadinamas naujuoju Suslovu,
ar, blogiausiu atveju, paskutiniuoju Maskvos vietininku Mitkinu.
Prezidentinės partijos sukūrimo iniciatorius, Seimo narys H.Žukauskas
visomis išgalėmis kurstė panašias nuotaikas minioje. Gal tokiu būdu
ištikimiausi Prezidento bendražygiai vykdė išvakarėse dviejuose
dienraščiuose paskelbtą R.Pakso interviu skambiu pavadinimu: Svarbiausia
įveikti priešpriešą visuomenėje? Tad ar gali būti didesnis cinizmas
skelbiant tokius šūkius, puikiai žinant, kas gi kasdien kursto tą
priešpriešą. Iš didžiojo vizirio ir jo janyčarų jau pasigirdo
samprotavimų, jog net Konstituciniame Teisme susisuko lizdą sąmokslininkai.
Tai pakankamai aiški užuomina, kad, Konstituciniam Teismui priėmus
sprendimą dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui ypatingos skubos
tvarka pripažinimo prieštaraujančiu galiojantiems įstatymams, ir
jis bus paskelbtas sąmokslininku.
Kad ir kaip kalbėtum, tačiau tokio visuomenės supriešinimo
kurstymo, metant tam tikslui milijonus, Lietuvoje dar nebuvo per
visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį. Ko nepavyko pasiekti
Maskvai ir jos penktajai kolonai per Sausio 13-ąją ir 1991 metų
rugpjūčio pučą Maskvoje, dabar bandoma vėl. Pasitelkiant tas pačias
jėgas, tik be generolų Varenikovo ir Uschopčiko. Per tą laiką Lubianka
parengė pakankamai savų su lietuviškomis pavardėmis. Tiesa, tai
jokia naujiena. Pakankamai sena, bet vis dar tebeveikianti čekistinė
technologija. Prisiminkime Kapsuką, Z.Angarietį, J.Požėlą, paskutiniuosius
maskolbernius (anot publicisto B.Railos) A.Sniečkų, P.Griškevičių,
Songailą ir kitus. Kremliaus scenarijus nesikeičia. Keičiasi tik
vaidmenų atlikėjai. Skirtumas tiktai tas, jog, priešingai nuo buvusių
komunizmo dogmatikų, naujieji tautos duobkasiai jokios ideologijos
ir principų neturi nė kvapo. Be minėtų garbių pavardžių, būtų
galima išvardyti dar kelias, ne mažiau garsių, bet kol kas visiškai
dar niekuo neįtariamų. Šįkart dar jų neminėsime. Už trisdešimt Judo
sidabrinių jie parduos ne tik Tėvynę, bet net tėvą ir motiną. Tokios
sąvokos kaip Tėvynė, patriotizmas, moralinės vertybės jiems jau
seniai nebeegzistuoja. Už J.Borisovo, A.Kikališvilio, J.Kobzono,
J.Andropovo ir Rusijos FSB sidabrinius parduos bet ką. Tam tikslui
jiems tinka ir Lukoil ar Gazprom pinigai.
Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių
mokslų ir politikos instituto direktorius R.Lopata, dabar visiškai
aišku, kad Rusijos pinigų tvaikas dusina Lietuvą. Pasak R.Lopatos,
jis esąs atsargus optimistas ir tiki, jog iš prezidentinio skandalo
Lietuva išeis sustiprėjusi, o politikai atidžiau pažvelgs į išorinės
įtakos keliamus pavojus.
Beje, praėjusį savaitgalį įvykusiame Prezidento
šalininkų mitinge viena oratorė tiesiai pasakė, kas gi yra tos išorinės
jėgos. Ji paragino Prezidentą įvykdyti savo pažadą ir pasikviesti
rusus. Prezidente, greičiau tai padaryk, pasikviesk rusus, ir jie
padarys tvarką. Argi ne to mitingais ir savo važinėjimais po provinciją
siekia liberalų demokratų bei vyriausiųjų vizirių komanduojamas
R.Paksas?
Rusų literatūros klasikas Fiodoras Dostojevskis
yra pasakęs, jog didžiausia nuodėmė, be visų kitų, visiems žinomų,
yra abejingumas. Matant, kas dabar vyksta Lietuvoje, galima teigti,
kad klasikas buvo visiškai teisus. Tik dėl nemažos visuomenės dalies
abejingumo, politinio neraštingumo ir aklo tikėjimo visokiais gelbėtojais,
atsidūrėme ten, kur esame. Dar liūdniau gali atsitikti, jeigu dabartinė
valdžia neparodys daugiau dėmesio žmonėms, nepritapusiems ir jau
niekada nepritapsiantiems prie nepriklausomo gyvenimo. Tų žmonių
nusivylimas, kuris dar nuolat kurstomas, juos tiesiog verčia ieškoti
vis naujų gelbėtojų, nesvarbu, kad ir iš kur jie ateitų. Bet tai
jau grėsmė mūsų valstybingumui
© 2003 "XXI amžius"
|