|
Demokratinių jėgų saulėlydis
Petras KATINAS
Dar gerokai prieš Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus
visi rusų politikos apžvalgininkai ir politikai sutartinai tvirtino,
jog rinkimai tebus tiktai spektaklis, nes jau aišku, kad juos laimės
prezidentinė partija Vieningoji Rusija (Jedinaja Rosija), kuriai
vadovauti paskirtas vidaus reikalų ministras Borisas Gryzlovas,
kuris, pamiršęs savo tarnybinius reikalus, grėsmingus pažadus kovoti
su nusikaltėliais, visa galva pasinėrė į rinkimų kampaniją. Konkurenciją
valdžios, tiksliau pasakius, V.Putino partijai galėjo sudaryti nebent
G.Ziuganovo vadovaujami komunistai, nors jie, rinkimų agitacijos
metu šlovindami savo vadą, nustebino net daugelį neišsižadėjusių
principų užkietėjusių komunistų. Todėl G.Ziuganovo gerbėjų gerokai
sumažėjo ir net nemažai jų balsavo už naujai susikūrusį, tiksliau,
Kremliaus sukurtą nacionalinį patriotinį bloką Rodina, kuriam
vadovauja dabartinis Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Dmitrijus Rogozinas ir ekonomistas Sergejus Glazjevas.
Šio bloko šūkiai gana patrauklūs komunistų elektoratui,
yra atvirai imperialistiniai, propaguojantys imperijos, t.y. didžiosios
Rusijos nuo Baltijos iki Vladivostoko atkūrimą, skelbiantys pažadus
vėl padaryti Rusiją supervalstybe, kurios bijotų visas pasaulis,
kaip ir SSRS laikais. Taip pat skelbia populistines idėjas atimti
pinigus iš oligarchų ir skirti juos armijai, švietimui, sveikatos
apsaugai, pensijoms padidinti. Panašus yra ir dabartinio Dūmos pirmininko
G.Selezniovo vadovaujamas Rusijos gyvenimo partijos suburtas blokas.
Iš esmės šie blokai tėra tik imitacija ir jos vadovų siekimas patekti
valdžion, nes ne visiems atsirado vietos Jedinaja Rosija partijos
sąrašuose.
Žinomas Rusijos politologas Glebas Pavlovskis Dūmos
rinkimų išvakarėse paskelbė tokias prognozes apie rinkimų baigtį:
Jedinaja Rosija 40-43 proc., Komunistų partija 12-15 proc.,
žirinovskininkai (Liberalų demokratų partija) 7-9 proc., Dešiniųjų
jėgų sąjunga 5,5 7 proc., Jabloko 5-6 proc., Rodina
5-6 proc. Tačiau G.Pavlovskis pažymėjo, jog rinkimų rezultatai iš
esmės jau nulemti iš anksto, nes valdžios partija Jedinaja Rosija
turi neribotas finansines galimybes. Dar daugiau, net 30 Rusijos
regionų gubernatoriai oficialiai priklauso valdžios partijai, tad
gubernatoriai savo gubernijose elgiasi kaip tikri feodalai, o gubernijų
rinkimų komisijos, kad ir kaip balsuotų rinkėjai, viską sustatys
į vietas. Gubernatoriai, siekdami išlikti savo kėdėse, darė viską,
kad Jedinaja Rosija gautų balsų tiek, kiek reikia. Kaip daugiamandatėse,
taip ir vienmandatėse apylinkėse. Tad kodėl rinkimų kampanijoje
beveik visa Kremliui pavaldi Rusijos žiniasklaida visaip koneveikė
komunistus, nors, tiesą sakant, jie tik žodžiais paburnoja prieš
dabartinę V.Putino vadovybę? Mat V.Putinas neketina dalytis valdžios
su niekuo, tuo labiau kad 2004-ųjų kovo mėnesį įvyks Rusijos prezidento
rinkimai. Todėl G.Ziuganovo komunistai buvo apšaukiami ne tik nepataisomais
dogmatikais ir ortodoksais, bet ir dviveidžiais. Esą jie, skelbdami
mirtiną kovą oligarchams ir kapitalistams, patys sėdi vieno iš tų
oligarchų, Londone gyvenančio politinio emigranto Boriso Berezovskio,
kišenėje. Tokius kaltinimus, kad oligarchas finansuoja Rusijos kompartiją,
pats G.Ziuganovas atmetė, tačiau niekas tuo netiki. Mat B.Berezovskis,
paskelbęs karą V.Putinui, gali susidėti su kuo tiktai nori, kad
jam įgeltų ir pakenktų.
Galima tvirtai neabejoti tiktai tuo, kad paskutiniai
demokratinių jėgų likučiai į Dūmą nepateks. Netgi Jabloko lyderis
Grigorijus Javlinskis prieš rinkimus atvirai abejojo dėl savo galimybių
patekti į Dūmą. Aišku, ten pateko ir oligarchų dosniai finansuojami
kandidatai. Kaip teigė Rusijos laikraštis Novaja gazeta, oligarchai
ir kiti verslo rykliai už gerą vietą įvairių partijų sąraše mokėjo
nuo 1,5 iki 2 mln. JAV dolerių.
O dėl skandalingojo V.Žirinovskio, tai ir jam pinigų
netrūksta. Jo ryšiai su šešėlinio kapitalo ir nusikalstamomis struktūromis
leido jam disponuoti didžiulėmis pinigų sumomis. Įdomu, kad tuo
metu, kai Dešiniųjų jėgų sąjungos plakatai buvo plėšomi ir užklijuojami
kitais ir tose akcijose dalyvavo net milicininkai, V.Žirinovskio
partijos plakatų niekas nelietė. Juk, nepaisant visų keliamų skandalų,
V.Žirinovskis visada žengia koja kojon su Kremliumi.
O dėl komunistų, tai jų rinkimų agitacija kėlė
juoką net ir jų elektoratui. Ryškiausias to komunistų sustabarėjimo
ir nesuvokimo pavyzdys, kad net užguitoje Rusijoje visuomenės požiūris
į praeitį gerokai pasikeitė, visais kanalais buvo ištrimituotas
pranešimas apie tai, kad nedideliame Rusijos Mymrino kaime atidarytas
G.Ziuganovo muziejus. Atidarymo ceremonija ir muziejaus ekspozicija
parengta pagal nusistovėjusias sovietines tradicijas. Kambaryje,
kuriame gyveno G.Ziuganovas, stovi jo mokyklinis stalas ir geležinė
lova, kurioje vadas miegojo jaunystėje. O kieme partijos vadui pastatytas
paminklas. Dėl šio paminklo, susiėmusi už pilvų, kvatojo visa Rusija.
Mat partijos vado G.Ziuganovo bronzinė galva buvo privirinta prie
buvusio V.Lenino skulptūrinio paminklo liemens
Balsavimo teisę Rusijoje turi apie 110 mln. Rusijos
gyventojų. O rinkimuose dalyvavo vos 33 proc. balso teisę turinčių
rinkėjų. Panašus žemas rinkėjų aktyvumas buvo ir tarp Rusijos piliečių,
gyvenančių Lietuvoje, kurių yra apie 17-18 tūkstančių. Pasak Rusijos
ambasados Vilniuje atstovo, rinkimuose dalyvavo apie tris tūkstančius
rinkėjų.
Negalutiniais duomenimis, prezidentinė partija
Jedinaja Rosija gavo apie 37 proc. balsų. Antroje vietoje komunistai,
surinkę 13 proc. Nuo jų labai mažai atsiliko V.Žirinovskio vadovaujama
Liberalų demokratų partija, gavusi 12,8 proc., provyriausybinis
D.Rogozino S.Glazjevo blokas Rodina 8 proc., Jabloko 4,2
proc. Visos kitos 23 partijos ir blokai, dalyvavę rinkimuose, nė
iš tolo nepriartėjo prie 5 proc. barjero, kurį pasiekus galima patekti
į Dūmą.
Kartu su rinkimais į Valstybės Dūmą vyko kai kurių
gubernatorių rinkimai. Taip pat buvo renkamas ir Rusijos sostinės
Maskvos meras. Nors iš anksto buvo aišku, kad juos laimės dabartinis
Maskvos meras Jurijus Lužkovas, bet jam išdrįso mesti pirštinę bankininkas
A.Lebedevas. Nepaisant A.Lebedevo išleistų rinkimų kampanijai milijonų
dolerių, mero rinkimus užtikrintai laimėjo J.Lužkovas, gavęs net
77 proc. balsų. Prieš visas partijas atidavė savo balsus net 5 proc.
atėjusiųjų prie balsadėžių. Tai irgi daug sakantis faktas. Pirmuosiuose
Rusijos žiniasklaidos komentaruose pabrėžiama, kad pasyviausiai
rinkimuose dalyvavo jaunimas. Kaip matome, G.Pavlovskio prognozės
beveik išsipildė. Rusija vėl, kaip ir SSRS laikais, žengia į vienpartinę
sistemą. Tuo labai nepatenkinti
komunistai. Dar nepaskelbus oficialių
rinkimų rezultatų, Komunistų partijos Centro komitetas paskelbė
pareiškimą, kuriame rinkimus jis pavadino farsu, o jų rezultatus
suklastotais.
Rusijos Dūmos rinkimų rezultatai parodė, jog iš
parlamento galutinai išstumtos demokratinės ir liberaliosios jėgos.
© 2003 "XXI amžius"
|