Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
     ir pasaulis
Darbai
Gimtas kraštas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vyskupai ragina Prezidentą elgtis taip,
kaip reikalauja bendrasis gėris

Nepaisydamas raginimų atsistatydinti, Prezidentas ir toliau važinėja į susitikimus su Lietuvos gyventojais. Šioje nuotraukoje – Prezidento rėmėja Kupiškyje R. Paksui dovanoja Švč. Mergelės Marijos statulėlę Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Nerimą ir susirūpinimą „dėl moralinės visuomenės krizės, kurią sukėlė politinė valstybės vadovo Rolando Pakso krizė, augančios piliečių tarpusavio įtampos“ pareiškė Lietuvos Vyskupų Konferencija. Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai paragino Prezidentą elgtis taip, „kaip reikalauja bendrasis gėris, o ne asmeniniai, grupiniai interesai. Jei šalyje ilgiems mėnesiams įsiviešpatautų priešiškumo dvasia, žalą pajustų kiekvienas. Ji jau šiandien stumia į šoną tikruosius rūpesčius žmonėmis ir valstybe. Likus dar metams iki rinkimų miestuose bei miesteliuose pradėta rinkimų kampanija gresia krikščionims deramą Kristaus Gimimo šventės laukimą pakeisti emocijų kurstymu ir apsistumdymais salių prieangiuose“, – rašoma Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimesi, priimtame praęjusį ketvirtadienį Kaune vykusiame eiliniame plenariniame posėdyje.

Lietuvos vyskupai, kreipdamiesi į visuomenę, ragina nepasiduoti nuolatinei demagogijai, neatsakingai svaidomiems pažadams, o ypač – pykčiui. Pykčiui, kurį siekiama išprovokuoti beatodairiškais kaltinimais, metamais ištisoms visuomenės grupėms (jaunimui, inteligentams, miestiečiams) ir svarbioms demokratinės valstybės institucijoms. „Neleiskite įsiūbuoti valstybės laivo, susigundę vilionėmis partijų, kurios tik vakar atsiradusios dar nė piršto nepajudino, o jau pelno populiarumą, išnaudodamos Jūsų skausmą ir nepriteklius. Sąžiningai savęs paklauskite, ar nors vienas, lengvai žadėjęs, ką nors tesėjo. Negalime nutylėti ir neleistino kai kurių politikų piktnaudžiavimo žodžiais „tikėjimas“, „ramybė“, „adventas“ – kviečiame šių vertybių ieškoti maldoje, šeimoje ir savo parapijų bendruomenėse, o ne politiniuose susirinkimuose“.

Kreipimesi pabrėžiama, kad susiklosčiusi padėtis iš Prezidento reikalavo ryžtingai apsispręsti sakyti tiesą, tačiau žmonėms taip ir nebuvo atvirai paaiškinta, kodėl jis naudojosi parama ir patarimais asmenų, ant kurių krenta sunkūs įtarimai. „Kiekvieną dieną mažėjo vilčių, kad didelės visuomenės dalies pagarba ir pasitikėjimas Prezidentu dar galėtų būti atkurtas. Todėl kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius asmenišku laišku kreipėsi į Rolandą Paksą, prašydami įsiklausyti į savo sąžinės balsą ir pasielgti taip, kaip reikalauja bendrasis gėris, o ne asmeniniai ar grupiniai interesai“, – rašoma kreipimesi. Minėtas laiškas prezidentui R. Paksui buvo perduotas užpraėjusią savaitę, tačiau jo turinys tuomet nebuvo atskleistas. „Kad ir kokia būtų politikų pasirinkta išeitis, tikime, kad Lietuvos žmonės meilės ir susitaikymo dvasia tęs kuriamąjį darbą savo šeimų ir visuomenės labui. Tikime, kad su Dievo pagalba nugalės išmintis ir sąžinės balsas. Laimindami Jūsų namus, šeimas, melsdami kalėdinės taikos ir linkėdami sulaukti džiaugsmingų Kristaus Gimimo švenčių“, – rašoma Vyskupų Konferencijos kreipimesi.

Atsakydamas į kardinolo A.J.Bačkio ir arkivyskupo S.Tamkevičiaus laišką, R.Paksas Katalikų Bažnyčios hierarchams rašė: „Kai prieš devynis mėnesius, tapęs valstybės vadovu, gavau Popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimą su linkėjimais tarnauti teisingumui, taikai ir Lietuvos žmonių gerovei, buvau be galo sujaudintas šio mane įpareigojančio Šventojo Tėvo pasitikėjimo ženklo. Neužmirštamą įspūdį paliko neseniai įvykusi audiencija Vatikane ir Šventojo Tėvo laiminimas mano šeimai, tautai ir visiems Lietuvos žmonėms. Man, kaip tikinčiajam, Popiežiaus žodžiai įsirėžė tarsi priesakas būti sąžiningu ir negailėti jėgų, kad mano šalies žmonės patirtų daugiau teisingumo ir laimingesnis būtų jų gyvenimas. Dabar suprantu, jog, pradėjęs eiti Prezidento pareigas, neįvertinau būsimo korumpuotų valdininkų bei kai kurių politinių jėgų pasipriešinimo mano programai. Žinoma, aš neišvengiau klaidų, galbūt kai kurių veiksmų ėmiausi per greitai, tačiau nei prieš Dievą, nei prieš tautą, nei prieš savo sąžinę nesijaučiu kaltas dėl politinių oponentų man metamų kaltinimų. Jėgų man suteikia tikėjimas, šeima ir daugelio Lietuvos žmonių palaikymas. Negaliu jų apvilti ir prisiimti nesamų kalčių. Ne kartą iš valstybės vadovo tribūnos esu pabrėžęs, kokias dideles viltis, žmonių sąmonėje gaivinant amžinąsias vertybes, sieju su Katalikų Bažnyčia. Todėl mane labai nustebino Jūsų laiškas. Man nesuprantamas Jūsų, Lietuvos Bažnyčios hierarchų, noras dalyvauti mano oponentų surežisuotame politiniame spektaklyje ir prisidėti prie revanšo siekiančių politikų keliamos sumaišties valstybėje“.

XXI, ELTA

© 2003 "XXI amžius"