Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
     ir pasaulis
Susitikimai
Credo
Laikas
Kultūra
Visuomenė
Mums rašo
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Istorija ir dabartis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Trumpinimas, redagavimas ar cenzūra?

Dienraštis, kuris skelbia, kad autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone, o redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti, kuris už reklamos turinį ir kalbą neatsako,o už publikuojamas medžiagas atsako autoriai, kuris autoriams honorarų nemoka, o pelną pasiima savininkas, vadina save valstybės laikraščiu, kurį 1917 m. rugsėjo 6 d. įsteigė A.Smetona. Ką pasakytų šiandien A.Smetona, išvydęs jam į sūnus peršamą tokį išdykėlį padaužą, nesunku atspėti. Tikrasis padaužos patėvis – Algirdas Pilvelis (gali pasirašinėti Algirdu Abromaičiu, kokia „-yte„ ar „–iene„). Kaip liudija jo gausūs rašiniai, redaktoriaus orientacija priklauso nuo konjunktūros. Jis su autorių rašiniais sau leidžia elgtis neetiškai, todėl ir dienraštis, kaip tas kirvis atitinka kotą, tampa valstybės bulvaro laikraščiu (Atgimimo metais tikrai toks nebuvo). Skaitytojas jau suprato, kad kalbama apie „Lietuvos aidą„.

Šis laikraštis lapkričio 19 dieną išspausdino mano rašinį „Lojalumas – tautos būsto kertinis akmuo„. Tą patį rašinį išsiunčiau „XXI amžiui“, kurį laikraštis išspausdino lapkričio 26 dieną. Štai rašinio sakinys, kurį išspausdino „XXI amžius“: „Užtenka savų niekdarių, o į talką kviečiame kitataučius uspaskichus, dimitrijevus, borisovus“. „Lietuvos aidas“ vietoj žodžio „borisovus“ parašė „ir kt.“. Regis, smulkmenėlė, tačiau redaktoriaus publikacijos bei leidimas dienraštyje šeimininkauti V.Uspaskich ir J.Borisovui rodo, kad dienraštis nuvertėjo iki „Ūkininko patarėjo“ priedo.

Lyginu kito autoriaus, Viliaus Bražėno, rašinį „Įsisenėjusi krizių krizė“ „Lietuvos aide“ ir kituose laikraščiuose, gavusiuose tą patį tekstą. „Lietuvos aidas“, savavališkai pasisavinęs autoriaus teisę, tekstą „sutrumpino“, „redagavo“. Antai,kai V.Bražėnas nurodo citatos šaltinį „Lietuvos aidą“, laikraščio pavadinimas įvardijamas, o jei „Lietuvos rytą“ ar „XXI amžių“, šių laikraščių pavadinimai neminimi. Kodėl? Redaktorius šių laikraščių bijo ar jiems ir rašinio autoriui reiškia nepagarbą? Štai dar viena minimo rašinio vietelė: „Dabar mūsiškiai nomenklatūrininkai bajorai eina į Rytus ir kviečia Lietuvą valdyti borisovus, paleičikus, uspaskichus ir panašius“. „Lietuvos aidas“ šį sakinį „suredagavo“ ir sutrumpino taip: „Dabar mūsiškiai nomeklatūriniai bajorai eina į Rytus ir kviečia Lietuvą valdyti sąmoningai šaliai kenkiantiems politikams“ (nesuderintų linksnių netaisau - A.Z.).

Kaip suprasti tokį dienraščio elgesį, kai redagavimas bei trumpinimai prilygsta cenzūrai, atitinkančiai svyruojančią redaktoriaus orientaciją?

Algimantas ZOLUBAS

Vilnius

© 2003 "XXI amžius"