Atnaujintas 2003 m. gruodžio 24 d.
Nr.98
(1202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ar kairieji padės išbristi iš skurdo?

Rusijos Dūmos rinkimai nežada didelių permainų,
kurių tikėjosi dešinieji politikai

Gražina MINKAUSKAITĖ

Gruodžio pradžioje Rusijoje įvykę parlamento rinkimai dar sykį patvirtino faktą, kad šioje šalyje valdančiosios daugumos nebetenkina esama demokratija. Užsienio politikai nė nebando slėpti savo nusivylimo.

 

Dešiniesiems stinga vienybės

Žymus amerikiečių žurnalistas bei politologas Deividas Sateras teigia, neva Rusijoje iki šiol stinga pliuralizmo. Borisas Jelcinas, įkurdamas prezidento instituciją, sukūrė naują valdžios modelį. Jo valdymo laikotarpiu parlamento opozicija bent jau turėjo progą išreikšti nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas mieliau bendrauja su prieštaringai vertinamais oligarchais ir visais įmanomais būdais opoziciją tildo. Pasak amerikiečių žurnalisto, Rusijoje absoliučiai nėra demokratijos, mat neužtenka valstybės piliečiams užtikrinti teisę dalyvauti rinkimuose, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir nepainioti politinių procesų su valdančiuoju režimu. Paskutinieji rinkimai atskleidė beribę valdžios savivalę. Išeitimi galėtų tapti skirtingų politinių jėgų vienijimasis. Pavieniui beveik neįmanoma peržengti 5 proc. barjero. Dešiniosios pakraipos rinkėjus galėjo atbaidyti vieningos opozicinės partijos nebuvimas ir dešiniųjų politikų susiskaidymas. Tačiau net ir nesėkmės Dūmos rinkimuose netrukdo dešiniesiems iškelti savo kandidato būsimuosiuose prezidento rinkimuose. Juo galėtų tapti ir Grigorijus Javlinskis. Be abejo, šansai laimėti gerokai padidėtų, jei jo atstovaujama partija būtų gavusi balsų daugumą Dūmoje. D.Sateras linkęs abejoti, ar Kremliaus interesams atstovaujančios politinės partijos sugebės tinkamai pasinaudoti savo įtaka parlamente, t.y. ar bus priimtos tam tikros Konstitucijos pataisos, ar bus daromas spaudimas dabartinei vyriausybei. Rusijos vyriausybė nenori perleisti valdžios į kitas rankas. Nė vienas šiandieninės vyriausybės narių nenori karo Čečėnijoje tyrimų bei nėra suinteresuoti naujų politinių jėgų atsiradimu. Būtent dėl pastarosios priežasties buvo nuspręsta suimti naftos magnatą Michailą Chodorkovskį, mano D.Sateras.

Vakarietiškos demokratijos gali tekti palaukti,
tačiau tai neturės įtakos Rusijos rinkai

Kai kurie analitikai tvirtina, jog bloko „Vieningoji Rusija“ pergalę didžiąja dalimi nulėmė M.Chodorkovskio areštas. Visa tai primena 2000-ųjų scenarijų, kai rinkėjų nuotaikos buvo nukreiptos prieš čečėnų kovotojus. Šįkart skurstančios liaudies pyktis buvo nukreiptas į oligarchus, kuriuos, beje, palaiko dabartinė Rusijos valdžia. M.Chodorkovskis tapo auka. Jis pirmasis iš oligarchų įkūrė skaidria veikla užsiimančią kompaniją, kuri atitiko visus Vakaruose priimtus standartus ir tuo sukėlė kitų oligarchų įtūžį.

Tuo tarpu lenkų politikas Aleksandras Malachovskis teigia, kad demokratijai įgyvendinti toli gražu neužtenka vienerių ar dvejų metų. Rusijai reikia daugiau laiko nei kitoms posovietinėms respublikoms, nes čia stalinizmo šmėkla buvo stipriausiai įsišaknijusi. Įstatymai buvo kuriami taip, kad valdžios struktūros galėtų piktnaudžiauti savo padėtimi. Istorijos neįmanoma pakeisti, o žmonės keičiasi ne per vieną dieną. Visuomenės pokyčiai dar lėtesni. Be galo sunku priprasti prie naujos demokratinės sistemos ilgus dešimtmečius gyvenus totalitarinėje valstybėje.

Dešiniųjų partijų pralaimėjimas Dūmos rinkimuose neturėtų atsiliepti Rusijos investicijoms. Tiesa, ekspertai baiminasi, kad valdantysis režimas nesiimtų naujų išpuolių prieš verslininkus ir dėl to nesustotų šalies liberalizacijos procesas. Po rinkimų Rusijos biržose situacija iš esmės nepasikeitė. Nenukrito ir rublio kursas. Tiesa, JAV doleris kiek atpigo, tuo tarpu Europos šalių valiutų kursai nežymiai padidėjo. Tai reiškia, jog finansinės rinkos nelaukia milžiniškų permainų, kaip būtų, pavyzdžiui, pasikeitus vyriausybei ar šalies prezidentui. Užsienio valstybių investuotojai ramiai laukia kovo mėnesio bei naujosios Dūmos vykdomų reformų. Apie ekonomines reformas kol kas kalbama gana atsargiai. Ekonomistai siūlo kiek palaukti. Kai kurie jų mano, jog vyriausybė ir toliau stengsis valdyti beveik visą šalies infrastruktūrą, oficialiai prezidentui V.Putinui tikinant, neva būtina skatinti valstybines įmones privatizavusius verslininkus skirti kuo daugiau investicijų. Naujoji Dūma, be abejonių, pritars prezidento siūlomiems įstatymų projektams dėl ekonominių reformų, o Kremlius beveik visiškai kontroliuos Dūmos darbą. Neaišku, ar bus tęsiama administracinė reforma, nes dauguma bloko „Vieningoji Rusija“ narių atstovauja biurokratinėms struktūroms.

Ekonomistams nerimą kelia ir tai, kokį žingsnį nuspręs žengti vienas iš dešiniųjų lyderių Anatolijus Čiubaisas. Šis politikas prarado savo įtaką, daugelis laukia jo atsistatydinimo. Sunku pasakyti, ar Dūmos nariai, rinkimų agitacijos metu žadėję pasidomėti oligarchų turtų kilme, tesės pažadus. Jei valdžios nemalonėn pateks ne tik „Jukos“, bet ir kitos įtakingos Rusijos kompanijos, šalies ekonomika gali pakrypti neigiama linkme. Tiesa, prezidentas V.Putinas ne kartą viešai pareiškė, kad politikams dera užsiimti politika, o verslininkams verslu. Skeptikai sako, jog Rusijoje šiandien įmanomas ir autoritarinio režimo grįžimas. Verslo rykliai nusilpę, jie bijo naujų valdžios puolimų. Esant tokiai situacijai, gali nustoti gerėjusi reali šalies rinkos padėtis, nepaisant gerų makroekonominių rodiklių.

Rinkimuose neišvengta nesklandumų,
o eiliniai rinkėjai geresniu gyvenimu nebetiki

Tuo tarpu „Heritage“ fondo atstovas Arielis Koenas linkęs sugretinti „Jabloko“ bei dešiniųjų politinių jėgų nesėkmes. Pasak jo, „Jabloko“ visą dėmesį sutelkė į savo lyderį G.Javlinskį, o dešinieji politikai tikėjosi kur kas aktyvesnio viduriniosios klasės jaunimo palaikymo.

Jei nebus pasimokyta iš klaidų, vargu ar būsimuosiuose rinkimuose balsų daugumą gaus demokratines idėjas propaguojanti politinė jėga. Tam būtinas visuomenės palaikymas bei pilietiškumas. Šiandien eiliniams rusams patrauklesnė Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratų partija, kuri iš tikrųjų neatstovauja nei liberalams, nei demokratinėms idėjoms. A.Koenas mano, kad „Jabloko“ su savo lyderiu G.Javlinskiu bei ekologinėmis idėjomis patraukliausia skurstantiems rusų inteligentams. Dešiniąsias jėgas palaiko tie rinkėjai, kuriems teko tiesiogiai susidurti su reformomis. Deja, nusivylimas negerėjančiu pragyvenimo lygiu daugelį jų rinkimų dieną sulaikė namuose. Dešiniesiems nepadėjo ir A.Čiubaiso elgesys. Šio politiko reitingas pastaruoju metu neįtikėtinai nukrito. Beje, dešinieji tikina priešingai, neva trečiuoju sąrašo numeriu jų rinkimų sąraše tapus A.Čiubaisui, dešiniųjų pozicijos labai sustiprėjo. Dešinieji tikėjosi be jokio vargo peržengsiantys 5 proc. ribą. Tačiau, iki rinkimų likus vos mėnesiui, paaiškėjo, kad partijos lyderiai klydo. Laiko ištaisyti klaidoms paprasčiausiai nebeužteko. A.Čiubaisas lengva ranka mėtė kaltinimus į kairę ir į dešinę tikindamas, neva liaudis neišmokusi vertinti laisvės.

Iškart po rinkimų prezidentas V.Putinas paragino pralaimėjusiuosius pamiršti nuoskaudas ir dirbti tėvynės labui. Tiesa, taip ir nebuvo įvardyta, su kuo iš pralaimėjusiųjų bus mieliausiai bendradarbiaujama. Skeptikai teigia, jog tokiomis frazėmis siekiama apgauti Vakarus. Greičiausiai visus ministrų portfelius patyliukais išsidalys „Vieningosios Rusijos“ atstovai.

Rinkimus stebėję užsienio valstybių stebėtojai tvirtina, esą rinkimų metu būta daug pažeidimų, kurie netoleruotini Europos Sąjungoje bei demokratinėse valstybėse. Dauguma šių pažeidimų įtakos rinkimų rezultatams neturėjo. Nepriklausomi stebėtojai buvo linkę nutylėti apie vienmandatėse apylinkėse kilusius grasinimus nepageidaujamiems kandidatams, kurių ne vienas buvo vos ne jėga priverstas atsiimti savo kandidatūrą. Rusijoje visi televizijos kanalai pavaldūs šalies valdžiai, ko nėra nė vienoje „Didžiojo septyneto“ valstybėje. Informacija televizijos laidose prilygo nebent pranešimams apie rinkimus kažkur tolimoje Meksikoje ar Venesueloje.

Rusijos visuomenė išvarginta dešimtmečius vykusių nesutarimų, ji paprasčiausiai išsiilgo ramybės. Daugelis savo balsą rinkimuose į Dūmą atidavusiųjų blokui „Vieningoji Rusija“ tikisi normalaus, nekrečiamo politiniais skandalais gyvenimo. Už kairiuosius balsus atidavė tie, kurie taip norėjo išlieti susikaupusį pyktį dėl nesibaigiančio skurdo. Jungtinės Amerikos Valstijos vargu ar skirs didesnį dėmesį naujajai Rusijos Dūmai. Ši supervalstybė beveik visą dėmesį skyrė nesibaigiančiam karui Artimuosiuose Rytuose. Amerikiečiams būtini stabilūs darbiniai santykiai su Rusijos prezidentu. Jei karas Irake pakryptų netikėta linkme, o situacija Artimųjų Rytų regione galutinai destabilizuotųsi, amerikiečiams tektų naftą pirkti iš Rusijos. Tai žinodami, amerikiečiai pernelyg neprotestuoja nei dėl M.Chodorkovskio suėmimo, nei dėl rinkimų rezultatų, kurie patvirtina, jog paskutinysis dešimtmetis Rusijos nė per nago juodymą nepriartino prie Vakarų. Ekonomika toli gražu neklesti, įstatymų nesilaikoma, demokratija nelaikoma vertybe. Rusija neskuba integruotis į karines ir politines Europos valstybių organizacijas ir neskuba liberalizuoti šalies ekonomikos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija