Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
     ir pasaulis
Susitikimai
Credo
Laikas
Kultūra
Visuomenė
Mums rašo
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Istorija ir dabartis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kuriame istoriją

Prieš 40 metų išeivija kovojo ir už tautą, likusią okupuptame krašte, ir už savo identiteta. Nuotraukoje Amerikos lietuvės iš tautinių šokių ratelio (iš kairės): Regina Marčiukaitė, Vilija Baukytė, Viktorija Bajalytė, Austė Pečiūraitė, Asta Banionytė, Vida Reklytė, Rūta Baublytė, Viktorija Ratnikaitė, Valytė Misiūnaitė, Sigita Duobaitė. 1965 m. Lietuvių išeivijos instituto archyvo nuotrauka

Ar įsivaizduotume savo šalies žmones, visus kalbančius gryna lietuvių kalba, su visomis aukštaičių, žemaičių, dzūkų ir kitų regionų tarmėmis, dainuojančius savo tautos dainas, kurtas ir aranžuotas čia, Lietuvoje, dainuojančius senelius, jaunimą, mažus vaikus.... prie žaidimo, prie darbo, draugijoje? Ir rūbas savas, su raštais, spalvomis, modeliais: be mergaičių nuogų bambų ir orių ponių dekoltė... (Gal aš sapnuoju? Juk tai viduramžiai!)

Jei sugrįžtume prie papročių – Bažnyčios, tautos ir valstybės švenčių paminėjimo iškilmingai, dalyvaujant visoms kartoms jose pagarbiai ir aktyviai... Gal savaime sugrįžtų artimesnis sambūvis, nebūtų tokios didelės prarajos tarp milijonierių ir benamių, tarp politikų ir visuomenės, tarp valdininkų (mintančių „biudžetu“) ir dirbančiųjų (iš kurių varganų atlyginimų ir sudaromas tas valstybės biudžetas).

Prieškario Lietuvos atstovai užsienyje

Lietuvos diplomatijai 85-eri metai

Lietuvos diplomatija gana jauna, palyginti su didžiųjų Europos valstybių, turinčių šimtametes diplomatijos tradicijas. Nors, kita vertus, net ne pats stropiausias mokinys prisimins iš istorijos, kaip dar XIV amžiuje didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas diplomatiškai siekė palaikyti gerus santykius su krikščioniškų šalių valdovais.