Atnaujintas 2004 m. sausio 2 d.
Nr.1
(1204)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pinigai mėgsta tvarką

Benjaminas ŽULYS

Pradėjus Lietuvai rengtis stoti į Europos Sąjungą, pirmiausia imta skaičiuoti, kokio dydžio kąsnį mes galėsime atsikąsti iš šios bendrijos siūlomo pyrago. Tai - pinigai, atvirų sienų politika, plataus masto prekyba ir kt. Rečiau užsimenama apie didėsiančią konkurenciją tos pačios bendrijos rinkoje, kitus ypatumus, reikalavimus, kurių paisyti mes privalėsime.

Apie tai pastaruoju metu įvairiuose pasitarimuose ir konferencijose kalbama kiek daugiau. Suprantama, ES slenkstis jau visai arti. Tačiau tų reikalavimų, instrukcijų lavina ne visuomet pasiekia ūkininką, ypač smulkųjį ar vidutinįjį žemdirbį. O juk pagal neseniai įvykusio ūkių surašymo duomenis, net du trečdaliai ūkininkų valdo iki penkių hektarų žemės. Nežinia, ar dažnas jų išsamiau žino, kas yra toji Europos Sąjunga, kaip reikės gyventi jai atėjus į Lietuvos kaimą. Ypač svarbu, kad valstietis sugebėtų paimti jam skirtą paramą. Tai šioks toks garantas ūkiui išlikti, pakilti į didesnes aukštumas.

Kaune, Lietuvos žemės ūkio rūmuose, įvykusiame šalies žemdirbių išplėstiniame pasitarime kaip tik ir buvo plačiai kalbėta apie lėšų paskirstymą kaimo žmonėms, tų lėšų santykį su kitų šalies gyvenimo sričių rėmimu. Mat šių metų biudžetas savo principais yra visiškai kitoks negu ligšioliniai. Tai bus integracinis, arba, kaip sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, europinis biudžetas. Seimo narys, kiti pasitarime dalyvavę specialistai - Žemės ūkio ministerijos sekretorius Jonas Ponamoriovas, Finansų skyriaus vedėjas Zigmas Gavenavičius, Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė Virginija Žostautienė – atkreipė dėmesį ir į kitus reikšmingus kitų metų biudžeto ypatumus. Pirmiausia jis bus dviejų dalių - mūsų valstybės ir Europos Sąjungos. Jau dabar aišku, kad jis, palyginti su šių metų biudžetu, bus dviem milijardais litų didesnis ir iš viso sudarys 11,7 mlrd. litų. Tai nemaža paspirtis mūsų šalies ekonomikai, žemės ūkiui, socialinei, švietimo, sveikatos apsaugos bei kitoms sritims. Apie 1,37 mlrd. litų numatyta skirti žemės ūkiui, miškininkystei, veterinarijai. O tiesioginė ES parama per Žemės ūkio ministerijos administruojamas paramas planuota 639,6 mln. Lt. Dar pridėjus mūsų valstybės paramą, susidarytų 1,169 milijardo.

Tiesa, buvo ir tokių nuomonių, kad tiesioginių išmokų pinigai nebūtų mokami žemdirbiams už hektarų skaičių, bet ir skiriami kaimo socialinėms reikmėms - medicinos, švietimo įstaigoms remti, keliams tiesti bei remontuoti ir kt. Bet kaimo žmonės su tuo nesutinka. Antai Raseinių rajono ūkininkas Zenonas Hofartas mano, kad tuo turėtų rūpintis ir kitos ministerijos, kitos žinybos, fondai - jie ir turėtų remti kaime gyvuojančias švietimo, medicinos, kitas šakas. Be to, anot ūkininko, kaime gyvenantys pedagogai, medikai dažniausiai taip pat turi žemės, laiko gyvulių, tad ir šiuos žmones pasieks Europos Sąjungos parama. Tenka išgirsti ir tokių kalbų, kad esą pernelyg daug dėmesio skiriama žemės ūkiui, kaimo reikmėms. Bet iš tikrųjų bus remiamos ir kitos sritys - medicina, socialinė apsauga, mokslas, švietimas.

Žemės ūkio ministerijos departamento direktorė Virginija Žostautienė atkreipė dėmesį į savalaikį pasėlių deklaravimą, jų tikslius brėžinius. Jų paklaida leidžiama iki trijų procentų. Tiesa, kai savininkams buvo grąžinama žemė, tokia paklaida buvo leidžiama dvigubai didesnė. Dauguma laukų yra sudėtingos konfigūracijos, juos tiksliai išmatuoti nelengva. Dabar šalyje trūksta apie 200 žemėtvarkininkų, žemės matininkų. Bet jiems išlaikyti Finansų ministerija lėšų neskiria. Išeitį reikės surasti, nes Europos Sąjungos reikalavimai yra griežti. Pavyzdžiui, ūkininkas už žemę paramos gaus tik tada, jei pievos nors kartą bus nušienautos, žolė išvežta arba nuganyta. O kiek dar kitokių reikalavimų! Tad ir toliau lieka aktualus ūkininkų švietimas, mokymas. Tam vėl reikės lėšų.

Kaip pasakojo Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėjas Linas Putelis, kai kurios pasirengimo į ES grandys jau veikia arba jau yra Vyriausybės potvarkiai dėl jų suformavimo bei veiklos, tačiau visa sistema dar dirba neaktyviai. Nors tai menka paguoda, tačiau vertėtų žinoti, kad iš visų šalių kandidačių tik viena Slovėnija sėkmingai įdiegė integruotą administravimo ir kontrolės sistemą IAKS. O visos kitos, taip pat ir Lietuva, turi vienokių ar kitokių problemų.

Viena aišku - 2004 metų permainoms įvykdyti reikės daug papildomų finansinių išteklių, tad ir šių metų biudžetas pareikalaus geros tvarkos bei kontrolės.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija