|
Įsiklausymo, įsižiūrėjimo
ir susivokimo metas
Daug garsų girdime, daug vaizdų matome, tačiau
neįsiklausome, neįsižiūrime, todėl jų reikšmės nesuvokiame ir poveikio
nevertiname. Gamtoje yra reiškinių, kurių nei matome, nei girdime,
kurių net mokslas nėra gerai ištyrinėjęs, tačiau jie egzistuoja,
veikia žmogų. Tarkime, oro nei matome, nei girdime, nei palytėti
galime, tačiau be jo negalime išgyventi ir kelių minučių. Visuomenės
gyvenime vyksta labai panašūs dalykai: matydami auksu blizgantį
daikčiuką, priimame kaip tikrą auksą, girdėdami maloniai skambantį
melą, priimame kaip tiesą, nes neįsižiūrime, neįsiklausome. Paradoksalu,
tačiau labiau tikime tariamu vaizdu nei tikru, melu nei tiesa.
Taip elgtis įpratino komunistinis režimas, nes už tikrojo vaizdo
atskleidimą ar melo demaskavimą grėsė kalėjimas. Tas pats režimas
individualiame gyvenime įpratino tikrąjį vaizdą slėpti, tiesą maskuoti
melu. Tokiomis manipuliacijomis itin sėkmingai naudojasi rinkimų
kampanijų metu kandidatai į valdžias, o, užėmę aukštus postus, manipuliacijas
naudoja geram savo įvaizdžiui kurpti. Pasekmė geras įvaizdis be
gero turinio, veikla veiklos regimybė, tačiau visuomenę tenkina,
nes ji neįsiklauso, neįsižiūri, nesusivokia,
kad yra mulkinama.
|