Atnaujintas 2004 m. sausio 9 d.
Nr.3
(1206)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Šeima – pasaulio taikos lopšys

Virgis Stakėnas vilkaviškietėms
mielai rašė autografus ant savo
naujausio albumo

Per Kūčių vakarienę kalėdaičius dalijo
prel. Vytautas Gustaitis

Vilkaviškis. Minint Šventosios Šeimos šventę (gruodžio 28 dieną), pirmąkart surengta Vilkaviškio vyskupijos katalikiškų šeimų šventė. Į šv. Mišias Vilkaviškio Katedroje susirinko visų šešių vyskupijos dekanatų – Šakių, Marijampolės, Alytaus, Aleksoto, Lazdijų ir Vilkaviškio šeimų atstovai. Šv. Mišias su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila koncelebravo Aleksoto ir Alytaus dekanai kun. Deimantas Brogys ir kun. Arūnas Užupis. Šeimų atstovai dalyvavo liturgijoje.

Vyskupas per pamokslą kalbėjo apie šeimos svarbą šiandieninio pasaulio iššūkių kontekste, apie jos atsakomybę ir ateitį.

Kadangi tos dienos Evangelija kalbėjo apie Šventosios Šeimos rūpesčius keliaujant į Jeruzalės šventyklą, ganytojas pastebėjo, jog šiandieniniai technikos pasiekimai leidžia išvengti daugybės nepatogumų ir vargų, kuriuos Šventoji Šeima patyrė prieš du tūkstančius metų. Tačiau šiandien šeimoms netrūksta kitokių sunkumų ir išbandymų, nes aplinka nėra palanki šeimai. Ją silpnina ir ardo nepagarba gyvybei, santuokinės ištikimybės nuvertinimas, girtuoklystė, nesąžiningumas. Reikia visais būdais palaikyti šeimos instituciją, ugdyti supratimą, jog ji nepaprastai didelė žmonijos vertybė. Šeima turi ateitį, nes yra paties Dievo sumanyta. Tokia yra Kūrėjo valia, kad sutuoktiniai vienas kitam būtų ramstis, palaima, džiaugsmas, kad žmonių tarpusavio ryšių pagrindas yra pasitikėjimas, pagalba vienas kitam, gerumas, meilė, atjautimas. Labiausiai tai pasireiškia šeimoje. Čia žmogus ateina į pasaulį, auga. Šeimoje žmogumi rūpinamasi labiau nei kur kitur visuomenėje. Tie rūpesčiai po vienu stogu labiausiai jungia, palaiko, drąsina. Daugelis šeimų supranta savo pasiuntinybę. Kad šeima būtų gerumo, meilės oazė, reikalingos visų jos narių pastangos. Ypač svarbu nepalūžti sunkesniais momentais: kai patiriamas sutuoktinių nusivylimas, nesąžiningumas, atitolimas ar net išdavystės, kai širdį sužeidžia vaikų poelgiai. Nepaprastai svarbu išmokti savyje surasti daugiau atlaidumo, supratimo, neskubėti teisti, o padėti žmogui prisikelti ir vėl sugrįžti į draugystę, tarpusavio meilę. Puikus yra gražiai sutariančių šeimų pavyzdys, jų tarpusavio bendravimas, dalijimasis patirtimi.

Būtent tokiam dalijimuisi šeimos po šv.Mišių rinkosi į šventiškai papuoštą parapijos salę. Po vyskupo R.Norvilos įžanginio žodžio ir šlovinimo giesmės visi buvo pakviesti prie Vilkaviškio dekanato Šeimos centro savanorių paruoštų vaišių stalų.

Gausų vaikų būrį vyskupijos Jaunimo centro atstovės pakvietė į mažesnę salę pažaisti. Tuo tarpu tėvus pasveikino Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro vadovė Lina Braukylienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis. Apie darnaus bendro šeimyninio gyvenimo patirtį liudijo santuokoje 62-us metus gyvenantis vilkaviškietis Juozas Žaliabarštis. Tėvai taip pat klausėsi kun. Vytauto Briliaus, MIC, minčių apie žmogaus dvasinį brendimą, apie tai, kaip kintant visuomenei tikėjimas taip pat negali pasilikti vien tradicinis, inertiškas, kaip kiekvienam Bažnyčios nariui svarbu pajausti savo asmeninį vaidmenį ir atsakomybę, drąsiai išsakyti savo krikščioniškąją poziciją. Beje, kunigas Vytautas yra išaugęs šešių vaikų šeimoje. Tėvai Ona ir Jurgis Briliai patyrė ateistinės valdžios pažeminimus, tačiau du jų sūnūs pasirinko kunigystę, trys dukros – vienuolės kelią.

Neilgas kalbas apie mokymąsi džiaugtis gyvenimu pratęsė dainininkas Virgis Stakėnas, savo koncertą pavadinęs „country pamokslu“. Nuotaikingą ritmą pirmiausia pagavo vaikai, netrukus įsijungė tėvai ir seneliai. Bent porą valandų parapijos salė užsipildė šventiniu džiugesiu, kuriuo iki pat renginio pabaigos šypsodamasis gėrėjosi vyskupas R.Norvila. Atsisveikindamas ganytojas dėkojo šventės rengėjams ir dalyviams, sakė, jog ši šventė buvusi jo svajonė. Bet tai ne paskutinis susitikimas – ganytojas norėtų, kad toks katalikiškų šeimų bendravimas ir dalijimasis savo rūpesčiais bei džiaugsmais aktyviau vyktų dekanatuose, parapijose.

Birutė NENĖNIENĖ
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija