|
Svarbiausia žinoti, ko norime
Kai širdį užvaldo turtas, joje nebelieka vietos
Dievui
ALYTUS. Man džiugu,
kad Šv.Angelų Sargų parapijos tikintieji ne tik nuoširdžiai pasidalija
talentais, bet stengiasi pažinti ir Šventąjį Raštą. Kiekvieno krikščionio
pareiga gilintis ir gyventi pagal Dievo žodžio tiesas, taip
dvasinės konferencijos, vykusios Alytuje, klausytojams kalbėjo parapijos
svečias, Vilniaus motorizuotojo pėstininkų bataliono Geležinis
vilkas kapelionas kun. Jonas Tamošiūnas.
Pokalbio tema Kam gi atiteks, ką sukrovei?
(Evangelija pagal Luką). Pasak prelegento, socialinės problemos
visą laiką buvo aktualios. Kiekvienas norime gauti savo dalį. Kai
nesugebame išspręsti savo problemų, bėgame į savivaldybę, kreipiamės
į žurnalistus. Bet ar visada žinome, ko norime? klausė kapelionas.
Jis, atsiprašęs suvalkiečių, papasakojo linksmą
istoriją: Ateina šv.Petras pas Dievą ir prašo: Padaryk, Viešpatie,
taip, kad tas suvalkietis laimėtų aukso puodą, nes man jo prašymai
jau nusibodo. Dievas ir sako: O tu jam pasakyk, kad nors bilietą
nusipirktų.
Privalome turėti kasdienėms reikmėms, bet didesnis
turto kiekis dažnam surambina širdį, ir nebelieka vietos Dievui.
Šildoma bažnyčia - jaukiau melstis
Geležinio vilko kapelionas tikino, kad turtas
gali žmones padaryti ir geresnius. Šv.Angelų Sargų bažnyčioje, pasak
svečio, malonu melstis, nes ji pradėta šildyti. Dekanui kun. Arūnui
Užupiui rengiant bažnyčios pastatus šildymui, teko paaukoti kelis
tūkstančius litų asmeninių santaupų. Jo bendrakursis kun. J.Tamošiūnas
teigė viliąsis, jog prisidės ir parapijiečiai, nes melstis šildomoje
bažnyčioje daug jaukiau.
Esu sulaukęs priekaištų dėl rinkliavų bažnyčiose.
Mane, kaip kunigą, tai žeidžia mes renkame ir naudojame pinigus
tik svarbioms reikmėms: remontui, šildymui. Aukodamas žmogus prisideda
prie Dievo karalystės.
Lietuvoje daug parapijų naudojasi pinigais iš kitų
šalių katalikų fondų, mūsų valstybė sulaukia paramos iš Europos
Sąjungos. Juk tos lėšos - taip pat iš kažko paimti pinigai, tikino
svečias, pridurdamas, kad godūnams Jėzus tikriausiai pasakytų, jog
turtuolio keliai nėra tie, kurių turėtume siekti. Jis leistų mums
priminti, kad esame tušti kaip tie, kurie krauna turtus, bet nesirūpina
tapti turtingi pas Dievą.
Prelegento teigimu, turtas reikalingas tik kasdienėms
reikmėms: prasimaitinti, išlaikyti automobilį, vaikų mokslams, vaistams...
Dievo žodis turi mus auklėti, taisyti ir barti, kad būtume turtingi
pas Dievą.
Renginį pagyvino parapijos talentai
Dvasinės konferencijos vadovas, Geležinio vilko
kapelionas kapitonas kun. J.Tamošiūnas dalyviams skyrė namų darbų,
testą pamąstymui: kur yra mūsų turtai, kam skirti pirmenybę, kokie
mes norėtume išlikti žmonių prisiminimuose, kam turėtume palikti
savo turtus... Svečias siūlė pirmas asociacijas palyginti su Šventojo
Rašto tiesomis.
Dienos namų direktorė Kristina Bondareva pasirūpino,
kad meniniais gebėjimais pasidalytų parapijos žmonės. Giesmes giedojo
vargonininkės Alinos Adamukaitienės vadovaujama parapijos jaunimo
choro grupė. Muzika ir skambesiu žiūrovų širdis graudino vargonininkės
solinės giesmės bei skaitovės gydytojos Viltautės Pocienės eilės.
Aldona KUDZIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|