Atnaujintas 2004 m. sausio 9 d.
Nr.3
(1206)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Suklydo

Milda su Julium tuokėsi iš didelės meilės – atrodė, kad pats likimas juos suvedė poron visam gyvenimui. Aišku, nėra namų be dūmų – būdavo kartais ir kivirčų, bet didesnių nuosėdų jie nepalikdavo. Kai pirmasis sūnelis Saulius pradėjo lankyti mokyklą, Milda pagimdė antrą vaiką. Deja, ligonį. Po pusmečio nelaimingasis mirė. Skaudi nelaimė ėmė tolinti vieną nuo kito. Julius vis dažniau grįždavo namo vėlai, nekalbus, užsidaręs, kartais net su „kvapeliu“. O Milda jautėsi vieniša, nesuprasta, kartais net nelaiminga. Gal todėl ir pralinksmėjo sutikusi kitą vyriškį…

Su Antanu susipažino kažkaip netikėtai – Mildos širdį palietė meilūs komplimentai, dėmesingi žvilgsniai. Sakoma, kad moteris visada išmintingesnė, labiau aukojasi savo šeimai. Milda nenorėjo būti išmintinga, troško laimės, nebegalvojo apie savo sūnų ir vyrą. Netrukus Julius viską sužinojo, o Milda nejuokais išsigando, bijodama prarasti sūnų, šeimą ir namus. Prasidėjo barniai, nesantaika, net muštynės. Nors susitikimai su Antanu nutrūko, Julius dažnai grįždavo girtutėlis, tad tekdavo žmonai su sūneliu ir pas kaimynus nakvynės prašytis. Mildos mama kaltino dukrą, kam ši prasidėjusi su Antanu, artimieji įkalbinėjo išsaugoti šeimą.

Viskas pakrypo blogyn. Smarkiai sumušta Milda pateko į ligoninę, iš kur pas vyrą nebegrįžo. Teismas iš karto sutiko šeimą išskirti. Milda su Sauliuku apsigyveno pas vieną gerą draugę, tačiau sūnus labai mylėjo tėvą ir, nors draudžiamas, paslapčia jį lankė.

Po skyrybų Julius vaikščiojo susikrimtęs, sublogęs, papilkėjusiu veidu. Užpuolė nepagydoma liga… Palaidojus tėvą, Saulius tapo nervingas, žiaurus motinai, vengė su ja bendrauti.

Ilgais vakarais laukdama sugrįžtant kažkur vis prapuolančio sūnaus, Milda rymodavo prie temstančio lango ir su grauduliu prisimindavo laimingus pirmuosius santuokos metus. Lūpos karštai šnibždėdavo: „Dieve, kodėl leidi žmonėms suklupti, kodėl neapdovanoji jų pakantumu, atlaidumu ir meile vienas kitam? Atleisk man, Dieve, kad taip nepataisomai suklydau!“.

Suklysti lengva, bet ne visas klaidas įmanoma ištaisyti.

Joana JANKAUSKIENĖ

Virbalis, Vilkaviškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija