Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
   ir pasaulis
Laikas ir žmones
Kultūra
Gimtas kraštas
Mums rašo
Atmintis
Požiūris
Likimai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Peršautas beržas

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Laisvės kovotojas Petras Jurkšaitis-Beržas 1944 metais

Kiekvieną pavasarį atvykęs tėviškėn skubu į Rūdšilį prie peršauto beržo. Paglostau senuko surambėjusį kamieną, su jauduliu nužvelgiu dar vis tebepūliuojančią žaizdą, o paskui, kaip didelis nusikaltėlis, ilgai klaidžioju žvėrių pramintais takais ir vaikystės dienomis išvaikščiotais girios keliukais.

Buvo 1944 metų pavasaris. Naktimis iš šeštadienio į sekmadienį jau atskrisdavo sovietų lėktuvai, kurių kaimo vyrai savotiškai laukdavo. Susirenka, būdavo, pas Igną Ruzgą, kortuoja, geria naminukę ir laukia. Pasigirdus lėktuvų burzgimui, kuris sparčiai artėdavo, kartu didėdavo ir vyrų jaudulys. Baigdavosi išgėrimai, niekas nekilnodavo kortų kaladės. Atskridę lakūnai tai vienoje, tai kitoje vietoje „pakabindavo“ ryškiai šviečiančias „lempas“, pažerdavo vokiškų lapelių su į nelaisvę patekusių Vermachto karininkų nuotraukomis, dar kiek pasisukinėję ir, numetę vieną kitą bombą, vėl sukdavo į rytus. Taip truko ištisą 1944 metų žiemą ir pavasarį. Ir nebuvo tokio šeštadienio nakties, kad tie rusų lėktuvai neatskristų. Nutolus monotoniškam lėktuvų motorų burzgimui, vyrai, užsimaukšlinę kepures, skirstydavosi.