Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
   ir pasaulis
Laikas ir žmones
Kultūra
Gimtas kraštas
Mums rašo
Atmintis
Požiūris
Likimai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Keturiasdešimt „Radastos“ žiedų

Rūta JONUŠKIENĖ

„Radastos“ vadovė Genovaitė Paškauskaitė

Jau keturiasdešimt metų Utenoje gyvuoja Utenos žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių ansamblis „Radasta“. Kolektyvui jau devyniolika metų vadovauja nepailstanti ir visada besišypsanti Genovaitė Paškauskaitė.

Draugėn subūrė vyresnio amžiaus meno mėgėjus

Ansamblis susikūrė 1963 metais, kai iniciatyvi ir veikli Bronė Arlauskienė sumanė suburti draugėn vyresnio amžiaus žmones, norinčius dainuoti, šokti, vaidinti ar tiesiog būti kartu ir turiningai praleisti laisvalaikį. Kolektyvas suvienijo gausų būrį žmonių, lankiusių liaudies šokių ir dramos užsiėmimus bei chorą, kuriam vadovavo Antanas Indrašius, Adolfas Driukas, Petras Bučys ir Vladas Trimonis.Tuomet kolektyvas priklausė darbo veteranų tarybai, kuriai pirmininkavo B.Arlauskienė, vėliau – Adelė Kvedarienė, Irena Šyvienė ir Valė Niaurienė. 1983 metais šį kolektyvą lankantys meno mėgėjai šventė koncertinės veiklos dvidešimtmetį. Kaip brangią relikviją ansambliečiai saugo tais metais jiems švenčioniškių padovanotą tautiniais raštais austą lininį rankšluostį, primenantį šimtus nuoširdžiausių koncertų savajame Utenos rajone bei daugybę išvykų pas draugus, gyvenančius kaimyniniuose miestuose ir rajonuose.

Repetuoja miesto centre

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, meno mėgėjai neteko patalpų, kuriose repetuodavo. Kolektyvą laikinai priglaudė Utenos šauliai, suteikę pastogę. „Repetuodavome tik vasarą, nes žiemą nešildomose patalpose buvo labai nejauku, – prisimena „Radastos“ ansamblio vadovė G.Paškauskaitė. – Tačiau neišsiskirstėme, nes visus vienijo meilė lietuviškai dainai, šokiui, šmaikščiam žodžiui“.

Kartą, į Uteną atvykus švedų delegacijai, kurios nariai domėjosi rajono pensininkų gyvenimu, jų užimtumu, veikiančiais meno kolektyvais, rajono valdžia prisiminė „Radastos“ ansamblį ir pakvietė koncertuoti. Svečiams radastiečių pasirodymas patiko. Švedai ėmė domėtis, kaip ansambliečiai gyvena, kur repetuoja, iš kur sulaukia paramos. Pasak G.Paškauskaitės, tuomet teko papasakoti visą teisybę. Utenos rajono savivaldybės Socialinės rūpybos ir slaugos skyriaus vedėja Janina Bruklienė, lydėjusi svečius, pažadėjo „Radastai“ patalpas pačiame miesto centre. Ir iš tikrųjų – ansambliečiai buvo patys pirmieji, peržengę norvegų dėka suremontuoto Paramos centro, įsikūrusio J. Basanavičiaus gatvėje, slenkstį. Šiltose ir jaukiose patalpose renkasi ir repetuoja iki šiol. Vieta susiburti tikrai patogi – čia pat autobusų stotelė, todėl vyresnio amžiaus žmonėms ar neįgaliems meno mėgėjams patogu atvykti, o po repeticijų saugu grįžti namo.

Bendrauja su neįgaliaisiais

Įsikūrus Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Utenos skyriui, kuriam vadovauja Nijolė Gaivenienė, „Radastos“ ansamblis kūrybiškai bendrauja su neįgaliaisiais – rengiami bendri projektai, renginiai, šventės, išvykos. Ansamblyje šoka ir dainuoja net keturiolika šios sąjungos narių.

Scenarijus „Radastos“ pasirodymams, primenantiems sceninius etnografinius vaizdelius, kurie atskleidžia tautos etnokultūrą, senuosius papročius, skatina mylėti savąjį kraštą, sukuria ansamblio vadovė G.Paškauskaitė. „Vartau storiausias tautosakos knygas ir dainynus, ieškodama neišsenkančių liaudies kūrybos lobių, rasdama tikrų išminties ir liaudies poezijos deimantų, – pasakoja „Radastos“ vadovė. – Ansambliečiai dainuoja ir tas dainas, kurias aš pati išmokau iš savo mamos, tetos ir senelių“.

Dalyvauja visi, kuriems daina atstoja vaistus

Į kolektyvą priimami visi, kurie nori dalyvauti ansamblyje, kuriems daina, šokis, buvimas kartu atstoja vaistus, ramina širdį ir teikia gerą nuotaiką. Dabar kolektyvą lanko 25 žmonės, kurie kartą per savaitę vykstančias repeticijas ir susitikimus vieni su kitais vadina sielos šventėmis. Visi radastiečiai jauni savo širdimi ir neskaičiuoja metų.

Kasmet Klovinių kaime, kur gyvena ansamblio vadovė G.Paškauskaitė, radastiečiai pagal visus senuosius papročius švenčia Jonines. Kartu pažymi ir savo draugų jubiliejus, važiuoja į ekskursijas, kurias rengia Lietuvos žmonių su negalia Utenos skyriaus pirmininkė N.Gaivenienė. Radastiečiai visada būna kartu ir tada, kai palydi buvusius savo ansambliečius į Amžinybę...

Kuklus „Radastos“ krūmas pražydo net keturiomis dešimtimis žiedų. Kiekviename jų – žmonių likimai, jų mintys ir darbai, vingrūs gyvenimo keliai ir didžiulis noras daina, šokiu, žodžiu, šypsena sušildyti sužvarbusią širdį, praskaidrinti vienatvės valandą, rasti kelius į žmonių tarpusavio supratimą...

Utena
Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"