Atnaujintas 2004 m. sausio 21 d.
Nr.6
(1209)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Transporto bendrovės likimas

Benjaminas ŽULYS

Įstatymo pataisa sukėlė sumaištį

Maždaug prieš 68-erius metus Kaune, dabartinio Vytauto prospekto pradžioje, buvo pastatyta ir įrengta Kauno autobusų stotis. Tuomet tai buvo itin pažangus reiškinys – iš Kauno autobusai kursavo į įvairius Lietuvos kraštus, tenkindami tiek miestiečių, tiek kaimo žmonių reikmes. Per daugelį metų atsirado daugiau maršrutų, išaugo autobusų parkas – jie modernėjo, tobulėjo, ir toliau dirbama ta linkme. Tik stoties vieta liko ta pati, tas pats ir administracinis pastatas, iš dviaukščio virtęs triaukščiu. Per tą laiką, dar sovietmečiu, buvo atlikta vienintelė rimtesnė rekonstrukcija, o šiaip tenkintasi vadinamaisiais kosmetiniais patvarkymais.

Šiandien Kauno autobusų stotis – Kauno keleivinio transporto bendrovės „Kautra“ sudėtinė dalis. Pagrindinė šios organizacijos veikla – keleivių vežimas vietiniais, tolimojo susisiekimo ir tarptautiniais maršrutais. Iš Autobusų stoties maršrutai driekiasi į Paryžių, Londoną, Vieną, Briuselį, Varšuvą, Berlyną, Kopenhagą, kitus užsienio miestus. Kasdien iš stoties išvyksta apie 400 - 500 autobusų. Be to, „Kautros“ bendrovė nuomoja įvairios klasės autobusus kelionėms Lietuvoje ir užsienyje, joje veikia tarptautinė autobusų bilietų pardavimo agentūra, smulkių siuntinių terminalas. UAB „Kautra“ yra Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ ir tarptautinės Europos vežėjų asociacijos „Eurolines“ narė, be to, – įgaliotoji firmos „Neoplan“ atstovė Lietuvoje.

Bendrovės akcijos, kurių nominali vertė siekė apie 7,5 mln. litų, visą laiką buvo Kauno miesto savivaldybės turtas. Pernai „Kautros“ apyvarta siekė 27,3 mln. Lt, grynasis pelnas sudarė pusantro milijono litų. Bendrovėje dirba 440 žmonių.

Bet situacija ima keistis, kai buvo nutarta bendrovę „Kautra“ privatizuoti. Tai dėsningas šių dienų reiškinys, būdingas daugeliui stambesnių, itin stambių ar smulkesnių organizacijų. „Kautros“ įmonė į privatizuotinų bendrovių sąrašą miesto savivaldybėje buvo įtraukta praeitų metų pavasarį. O privatizavimo aukcionas įvyko gerokai vėliau – sausio pradžioje. Pradinė privatizacijos kaina buvo dešimt milijonų litų.

Bet prieš šį aukcioną, praėjusių metų gruodį, Lietuvos Seimas priėmė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisą, kurioje sakoma, kad nuosavybės teisė į viešosios transporto infrastruktūros objektus negali būti perleista kitiems Lietuvos ar užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju „Kautrai“ priklausanti Autobusų stotis negali būti privatizuojama.

Čia ir susikryžiavo interesų ietys. Antai savivaldybės Tarybos Socialdemokratų frakcijos vadovas Gintautas Labanauskas, įgaliotas bendraminčių, siūlė sustabdyti bendrovės privatizavimą, nes drauge buvo ketinama privatizuoti ir Autobusų stotį, o tai prieštarauja įstatymo pataisai. Be to, esą privatizavimo sąlygose nėra garantijų, kad dabartinės stoties vietoje naujieji šeimininkai neįrengs kokio kazino, prekybos centro ar ko nors panašaus, o pati stotis bus nukelta kur nors į miesto pakraštį. Esą panašiai atsitikę Alytuje, kai vietoje buvusios Autobusų stoties išaugo prekybos centras „Maxima“. Tiesa, kai kurių specialistų teigimu, tuometinė Autobusų stotis Alytuje turėjo kelis milijonus litų skolos, kurią prekybos gigantas padengė.

Kaunietiškoje sutartyje nurodyta, kad naujieji savininkai negali keisti bendrovės veiklos pobūdžio – tarptautinių pervežimų, o apie konkrečią Autobusų stotį nieko nekalbama. Bet, anot vieno bendrovės specialisto, tie naujieji savininkai gali paleisti kokius du tris autobusus tarptautiniais maršrutais, ir minėtoji sąlyga liks nepažeista. O toliau darysią, ką norėsią. Bet miesto pirmojo vicemero Kazimiero Starkevičiaus nuomone, saugiklių nuo galimo naujųjų savininkų savivaliavimo yra nemažai. Privatizavus bendrovę, į ją patenka ir Autobusų stotis. Penkerius metus naujieji šeimininkai neturės teisės keisti organizacijos veiklos pobūdžio, tai apsaugos ir jos sudėtinę dalį – Autobusų stotį. O vėliau miesto savivaldybė turėsianti teisę neišduoti leidimo vietoje Autobusų stoties statyti kitą objektą – tai irgi esąs saugiklis.

Ar tie saugikliai patikimi ?

Bet G.Labanausko, kitų privatizavimo priešininkų nuomone, tuos įvairius saugiklius galima nesunkiai apeiti. Esą Kaune buvęs ne vienas atvejis, kai pastatomas didelis pastatas, o po to „apsižiūrima“, kad tam nėra leidimo, nesutvarkyti kiti dokumentai. Tokio jau stovinčio objekto šeimininkai ir jų veiklos neprižiūrėję valdininkai pabarami, kas nors simboliškai nubaudžiamas, ir tuo viskas baigiasi.

„Kautros“ privatizavimui nepritarė ir Kauno regiono smulkiųjų ir vidutiniųjų verslininkų asociacija. Jos Verslo aplinkos analizės komiteto pirmininkas Artūras Mackevičius sakė, kad „Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisa įpareigoja sustabdyti dabartinės sudėties (t.y. su Autobusų stotimi – B.Ž.) privatizavimą“.

Vyriausybės atstovė Kauno apskričiai Rasa Noreikienė tvirtino, kad apskrities pareigūnai neturi įgaliojimų stabdyti privatizavimo.

Čia iškilo kitas dalykas – privatizuoti „Kautros“ bendrovę buvo numatyta praėjusių metų pavasarį, ir tam buvo rengiamasi, o įstatymo pataisa priimta gruodžio mėnesį. Ne naujiena, kad vėlesni teisės aktų pakeitimai atbuline data negalioja. Bet vėlgi – konkrečiai privatizuoti bendrovę buvo rengiamasi ir tai padaryta jau priėmus minėtąją įstatymo pataisą. Tad kas teisus šioje painiavoje? Įdomu, kad šioje situacijoje vieningos nuomonės neturi ir juristai – vienų nuomonė vienokia, kitų – kitokia.

Bet dar įdomiau, kad, kai kurių šaltinių duomenimis, „Kautrai“ priklausanti Autobusų stotis, dėl kurios kryžiuojasi ietys, oficialiuose bendrovės dokumentuose nefigūruoja. Ji esą ten įrašyta kaip administracinis pastatas, o stoties teritorija apie jį – pastatui priklausantis žemės sklypas... Nežinia, kodėl bendrovės specialistai Autobusų stotį savo dokumentuose apiformino kaip tik taip. Galima tik spėlioti.

Bet, vienaip ar kitaip, „Kautros“ privatizavimo aukcionas įvyko numatytą dieną ir valandą. Jame dalyvavo dviejų anoniminių pretendentų – juridinių asmenų – atstovai. Vienas jų už objektą pasiūlė 10 mln. 10 tūkst. litų, kitas – 11 mln. 110 tūkst. Lt. Šioji „korta“ ir mušė. (Priminsime, kad pradinė pardavimo kaina buvo dešimt milijonų.) Įdomu, kad būsimasis nugalėtojas dokumentus Privatizavimo tarnybai pateikė likus... vienai minutei iki paraiškų priėmimo termino pabaigos.

Naujaisiais „Kautros“ savininkais tapo bendrovė „Vinvesta“ – bendrovės „Hermio fondo valdymas“ antrinė įmonė.

Privatizavus UAB „Kautra“, bus papildytas miesto Privatizavimo fondas, kuris dabar yra tuščias.

„Mes nusiteikę iki galo dalyvauti projekte, tačiau teisinės rizikos bus įvertintos“, – sakė „Hermio fondo valdymas“ kompanijos, kuriai priklauso „Vinvesta“, generalinis direktorius Nerijus Dagilis. Pasak jo, gruodį priimti Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimai verčia išanalizuoti situaciją. Tačiau, N. Dagilio nuomone, tai, kad šio įstatymo pakeitimai draudžia nuosavybės teisę į autobusų stotis perleisti privačiam kapitalui, greičiausiai nekelia Kauno autobusų stoties nacionalizavimo grėsmės.

Apie tai, kad dėl Kauno autobusų stoties kilęs ažiotažas gali kelti grėsmę „Kautros“ privatizavimui, užsiminė Kauno vicemeras Kazimieras Starkevičius. Pasak jo, jei ne pernelyg didelis dėmesys „Kautrai“, jos privatizavimo aukcione tikriausiai būtų sulaukta ir dalyvio iš Vakarų. „Jei dalyvių aukcione būtų buvę daugiau, būtų buvę galima tikėtis ir aukštesnės kainos“, – sakė jis. Pasak Kauno vicemero, Kauno savivaldybės tarybos posėdyje numatoma dar kartą patvirtinti, kad Kauno autobusų stoties paskirties keisti ir jos iš esamos vietos iškelti negalima.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija