Pirmasis puslapis
Krikščionybė
   ir pasaulis
Aktualijos
Kultūra
Atmintis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Seimo nario, ministro, diplomato pagerbimas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Memorialinės lentos V.V.Čarneckiui atminti atidengimo momentas. Iš dešinės: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius, Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas, V.Čarneckio sūnus Povilas, dukra Liučija, kun. Jonas Račaitis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Jasaitytė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė ir atminimo lentos autorius skulptorius Vytautas Narutis

Lietuvai nusipelniusių diplomatų atminimo įamžinimas atkurtoje Lietuvos valstybėje vykdomas labai lėtai. Priežasčių tokiam lėtam įsibėgėjimui daug ir įvairių. Dažniausiai lemia pinigų stygius, įvairių valdžios institucijų abejingumas, neveiklumas, dažnai ir apsileidimas. Užtat džiugina kurio nors nepelnytai užmiršto Lietuvai nusipelniusio viekėjo pagerbimas.

Sausio 9 dieną Kaune (V.Putvinskio g. 49), prie namo, kuriame gyveno įžymusis Lietuvos valstybės veikėjas, Steigiamojo Seimo narys, užsienio reikalų ministras, diplomatas Valdemaras Vytautas Čarneckis (1893 01 09-1942 11 04) buvo atidengta skulptoriaus Vytauto Naručio sukurta bareljefinė V.V.Čarneckio atminimo lenta. Prieš atidengiant minėtą lentą daug šiltų ir prasmingų žodžių diplomato adresu pasakė Kauno miesto savivaldybės vicemeras Erikas Tamašauskas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė. Apie savo tėvelį ir Sibiro odisėjas papasakojo sūnus Povilas Čarneckis, kuris kartu su Kauno miesto vicemeru atidengė atminimo lentą. Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios kunigas Jonas Račaitis pašventino memorialinę lentą, kad Lietuvos jaunoji karta žinotų savo tautos didžiavyrius.

V.V.Čarneckis gimė girininko Antano Čarneckio ir ūkininkaitės Juzės Gegužinskaitės šeimoje. Baigė Mockavos pradžios mokyklą ir Suvalkų gimnaziją. Mokėsi Aleksandro II elektrotechnikos institute Peterburge. Ten gyveno kartu su A.Stulginskiu ir Jonu Vailokaičiu, kurie įtraukė jį į lietuvių studentų krikščioniškųjų organizacijų veiklą. 1912-1916 metais pirmininkavo Peterburgo studentų ateitininkų kuopai, dalyvavo lietuvių studentų savišalpos draugijoje ir tarptautiniame studentų krikščionių būrelyje. V.V.Čarneckis 1916 metais buvo mobilizuotas į rusų kariuomenės inžinierių brigadą ir išsiųstas į frontą. 1917 m. gruodžio 2-4 d. dalyvavo lietuvių karių suvažiavime Rovne (Ukraina), kur išrinktas atskiros armijos lietuvių karininkų vykdomojo komiteto pirmininku.

Grįžęs į Lietuvą 1918 metų liepą dirbo Tremtinių grąžinimo komisijoje. 1918 m. lapkričio 27 d. išrinktas Lietuvos Tarybos nariu nuo Krikščionių demokratų partijos. Buvo antrojo Lietuvos ministrų kabineto Finansų ministerijos valdytojas, ketvirtajame (1919 04 12-1919 10 07) ir penktajame (1919 10 07-1920 06 19) ministrų kabinetuose – susisiekimo ministras. 1920 metais išrinktas Steigiamojo Seimo atstovu krikščionių demokratų bloke, dirbo Užsienio reikalų komisijos sekretoriumi.Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo pasirašant sutartį su Lenkija Suvalkuose 1920 m. spalio 7 d. Lietuvos atstovas Vašingtone 1921-1923 metais. Jo veiklos dėka JAV 1922 m. liepos 28 d. pripažino Lietuvą de jure. 1923 metais Vašingtone jis vedė Amerikos lietuvę Eleonorą Šaltenytę. 1924-1925 metais buvo užsienio reikalų ministras dešimtajame A.Tumėno ir vienuoliktajame V. Petrulio ministrų kabinetuose. 1925-1939 – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Romoje. 1939-1940 metais – Užsienio reikalų ministerijos Teisių ir administracijos departamento direktorius. Sovietams okupavus Lietuvą, minėta ministerija buvo likviduota.Todėl V.Čarneckis dirbo Maisto pramonės komisariate konsultantu, vėliau – tiekimo skyriaus vedėjo pavaduotoju. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. buvo išvežtas į Sverdlovsko srities Gary lagerių 47 punktą Sosvos vietovėje. Apkaltintas kontrevoliucine veikla lageryje, 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovsko kalėjime. V.V.Čarneckio šeima - žmona ir penki vaikai ištremti į Altajaus kraštą. Po metų dar kartą ištremti prie Laptevų jūros – į Mys Mastak, vėliau Bykov Mys vietoves. Tik 1958 metais grįžo į Lietuvą.

V.V. Čarneckis apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu (1932 m.), Italijos Corona d'Italia II laipsniu (1927 m.), Stella d'Italia I laipsniu (1933 m.) ir Corona d'Italia I laipsniu (1937 m.) ordinais.

Tad, eidami V. Putvinskio gatve Kaune, stabtelėkime ties namu, pažymėtu 49-uoju numeriu, ir pagerbkime atminimą žmogaus, kuris prisidėjo stiprinant Lietuvos valstybingumą.

Kaunas
Autoriaus nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"