Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Troškulys

Jie varė mane sušaudyti

Karšta liepos mėnesio saulė, iškopusi į patį zenitą, plieskė man į pakaušį, iš kūno lyg iš stipriai spaudžiamos kempinės be atvangos sunkė prakaitą; jis išpylė visą veidą, plaukai pavirto į marką, o per nugarą žliaugė ištisos srovės ir nepakenčiamai dirgino odą. Aš negalėjau išsiimti nosinės iš kišenės, netgi švarko rankove nubraukti nuo kaktos prakaito, nes rankos buvo užpakalyje špagatu kietai suveržtos ir nuo pratiso skausmo nutirpusios.


Tautos kolaborantai

Pokario laikotarpiu, kada susikūrė kolūkiai, daug metų Anykščių rajono Žviliūnų ūkio pirmininku buvo Algis Eiva (vėliau Žviliūnų kolūkis sujungtas su Surdegio). Tai buvo baisus žmogus, tikras kolaborantas. Kaip pasakojo Marcelinas Užkurėlis, jis, grįžęs iš sovietinės armijos, pradėjo dirbti melioratoriumi, už tai jį (kadangi gyveno kolūkio ribose) pirmininkas visaip persekiojo.


Kaime užaugo trys sūnūs

Penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje Panevėžio rajono Krekenavos vidurinėje mokykloje veikė vyresniųjų klasių pogrindinė pasipriešinimo organizacija „Prisikėlimo ugnis“, vienijusi apie 20 jaunuolių. 1951 metų lapkritį beveik visi buvo saugumiečių areštuoti. Tarp jų buvo ir Šulčių iš gražaus Glitėnų kaimo du sūnūs Zenonas ir Vytautas. Zenonas mokėsi vienuoliktoje, Vytautas - devintoje klasėse. Jauniausias Romanas, devintokas, buvo suimtas 1952 metų kovą. Visi jie, sesės Onutė ir netoli jau ištekėjusi Melanija augo nedidelėje, bet tvarkingoje, jaukioje sodyboje. Onutė mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. Šulčių šeimoje buvo gerbiamas mokslas, knyga.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija