Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Jėzaus patepimas – nuostabus
Dievo Dvasios veikimas

Sykį visiškoje tyloje viena moteris išgirdo ramų balsą, kuris jai sušnibždėjo: „Mylimoji, išdrįsk išsiveržti iš vienišos minios. …Tau skirtas didingas tikslas. Išsilaisvink ir pamiršk savo senąjį aš. Atgimk laisvos dvasios spindesyje, prisipildyk ir paklusk visuotinei, iš Dievo Širdies tekančiai energijai.

…Mylimoji, prasiveržk pro šiandienį supratimą. Viršyk savo Tiesos supratimą. Ir žemėje, ir danguje gėrio dėka pajusk savo dieviškąją paskirtį. Savyje nešioji raktus nuo karalystės. Pasinaudok jais ir atrakink visas džiaugsmo duris. O savo dvasinių jėgų stebuklą panaudok dirbdama.

…Mylimoji, paaukok save meilei. Stebėk, kaip meilė ištaiso visas nepalankias situacijas, blogas mintis ir jausmus. …Išdrįsk būti atsinaujinančia Dievo šventove. Išdrįsk tapti grožiu, harmonija, šviesa ir muzika, tam Aš tave sukūriau. Atmink, kad tave myliu amžina meile!“

Džiaugsmas pripildė besiklausančiosios širdį, kai ji paklausė: „Kas tu? Kas man tai sako?“

Ir tada iš jos begalybės prasiveržė: „Aš esu!”

Esantysis Viešpats Jėzus trokšta ne vien (kaip mini šio sekmadienio Evangelija) nešti Gerąją naujieną vargdieniams, kad žmonės būtų išvaduoti iš įvairiausių nuodėmių pančių ir jiems suteiktas vidinis praregėjimas bei paskelbti Viešpaties malonės metai (žr. Lk 4, 18 – 19), tačiau savo išganymo plane Kristus (gr. Christos – „pateptasis”) regi ir visų laikų krikščionis, kurie, kaip Jis, veikiant Dievo Dvasiai, buvo pateptas džiaugsmo aliejumi (plg. Žyd 1, 9), taip panašiai ir visi Jo sekėjai būtų sutvirtinti ir patepti Jam (plg. 2 Kor 1, 21), idant per Krikštą, supanašėdami su Juo, ir, per visą gyvenimą sąmoningai stengdamiesi apmirti savajam ego bei krikščioniškai nuolatos tobulėdami, jie jau dabar ragautų daugiau antgamtinio džiaugsmo ir meilės, kurie vis labiau juos artintų prie gyvojo Dievo.

Šio kilniausio mokslo aukštumų mums padeda siekti krikščionims suteiktas Šventojo patepimas (žr. 1 Jn 2, 20), nes (per tikėjimą ir maldą) Šventoji Dvasia mus taip ryškiai apšviečia savo tiesos spinduliais, kad jų antgamtinė šiluma mus skatina dar plačiau atverti savo širdžių žiedus, idant jie sugertų visus Kristaus įkvėpimų lašelius.

Žinome, kad kai išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: Jėzus Kristus, inspiruojant Šventajai Dvasiai, Dievo Tėvo pateptas, ėmėsi vykdyti žmonijos išganymo misiją (plg. Iz 61, 1 – 3), - Jis tai darė vien iš beribės meilės visiems žmonėms.

Kadangi ir šiais laikais Jis dovanoja mums savo meilę, tuomet mes, ją priėmusieji, turime stengtis taip vieni kitus mylėti, kad Dievas visuomet mumyse pasiliktų ir Jo meilė mumyse nuolatos tobulėtų (plg. 1 Jn 4, 12).

Nors tai nelengvai pasiekiamas mūsų viso gyvenimo tikslas, tačiau jei vis labiau trokšime, kad mums vadovautų Kristaus Patepimas, tai yra per mus ir mumyse kaskart stipriau veiktų Dievo Dvasia, kuri mus moko visko (plg. 1 Jn 2, 27), tada ne tik ištvermingai bėgsime mums paskirtose gyvenimo lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų, kuris, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje (plg. Žyd 12, 1 – 2), bet ir patys (pačią gražiausią savo egzistencijos akimirką) turėsime garbės džiaugtis neapsakoma palaima amžinybėje, nes “žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą” (Rom 8, 28).

Kun. Vytenis Vaškelis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija