Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Bedarbiams lieka vien viltis

Benjaminas ŽULYS

Ir dabar yra pasiūlymų

Prieš keliolika metų ir anksčiau nedarbo sąvokos Lietuvoje nebuvo. Dargi priešingai, už darbo vengimą buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė, tam tikrą laiką nedirbantieji buvo vadinami veltėdžiais, parazitais ir pan. Laikraščiai mirgėte mirgėjo įvairiausio darbo pasiūla.

Šių dienų situacija yra kita. Natūraliai įsivyravus rinkos ekonomikai, išaugus konkurencijai, daug įmonių žlugo, iširo buvusieji kolūkiai, žmonės atsiėmė žemes, kuriose šeimininkauja jie patys ar jų vaikai. Visur ženkliai sumažėjo samdomų žmonių, padidėjo reikalavimai visiems darbininkams, specialistams. Neprisitaikiusieji ar sunkiai prisitaikantys prie naujoviškų ekonominių sąlygų virto bedarbiais, nelengvai pelnosi pragyvenimą - tokie gyvenimo dėsningumai. Tai gyvenimas tarsi su šiuolaikinės ekonomikos primestu minuso, bet drauge - ir vilties ženklu.

Bet ir tokiomis sąlygomis šie žmonės nelieka užmiršti, palikti nežiniai. Jais rūpinasi Lietuvos darbo birža su savo padaliniais kai kuriose šalies vietovėse. Viena jų veikia Kaune. Tai - Kauno darbo birža. Net 86 šios organizacijos specialistai rūpinasi bedarbiais, jų perkvalifikavimu ar kvalifikacijos kėlimu, pašalpomis, kitais opiais tų žmonių reikalais.

Kauno darbo biržos direktorius Augustinas Keturakis sakė, kad praeitais metais į juos kreipėsi 24716 bedarbių iš Kauno miesto ir rajono. Iš jų 12854 (52 proc.) sudarė moterys, 5626 (22,8 proc.) - jaunuoliai iki 25 metų amžiaus, 1694 (6,9 proc.) - absolventai, 1561 (6,3 proc.) - ikipensinio amžiaus žmonės. Šių metų pradžioje Darbo biržoje įregistruoti 14665 bedarbiai, iš kurių 8421 (57,4 proc.) sudaro moterys.

Tarp bedarbių su aukštuoju išsilavinimu yra 11,2 proc., su aukštesniuoju - 14,9 proc., su profesiniu - 45,5 proc. bedarbių. Net 28,4 proc. sudaro bedarbiai be kvalifikacijos. Daugiausia bedarbių - 56,4 proc. buvo iš paslaugų sferos, toliau - pramonės šakos - 20,3 proc., statybos - 4,2 proc. žemės ūkis - 2,3 proc., o niekad nedirbę sudaro 16,8 proc. bedarbių.Tiesa, sodininkų, daržininkų, namų ūkio ekonomių, audėjų, radijo ir televizijos aparatūros taisytojų, žemės ūkio technikos mechanikų yra perteklius.

Bet įdomi ir kita statistika. Įmonėms, įstaigoms, įvairioms organizacijoms trūksta (apie tai, kaip ir ankstesniais laikais, mirga periodinės spaudos skelbimų puslapiai) stalių, baldžių, barmenų, padavėjų, mūrininkų, tinkuotojų, virėjų, siuvėjų, kirpėjų, dažytojų, automechanikų, kitų specialybių darbininkų. Nemažai jų darbdaviai sutinka mokyti arba mokymų kursus rengia Darbo birža. Nemaža paklausa ir specialistų, turinčių aukštąjį ar aukštesnįjį specialųjį išsilavinimą. Labiausiai reikia vadybininkų, informatikų, anglų kalbos mokytojų, viešbučių bei įstaigų administratorių, buhalterių apskaitininkų, kitų specialybių darbuotojų.

Štai pernai Kauno darbo biržoje buvo įregistruotos 9382 naujos darbo vietos neterminuotam darbui, tai 13,5 proc. daugiau negu užpernai. Net 42 proc. laisvų darbo vietų įregistruota prekybos, viešojo maitinimo, socialinės bei asmeninės aptarnavimo veiklos sferose. Laisvos darbo vietos pramonėje sudarė 36 proc. visų pernai įregistruotų laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų iš šios sferos pateikė baldų gamybos, kitų medienos, taip pat - metalo gaminių, maisto produktų gamybos ir drabužių siuvimo įmonės.

Tad negalima tvirtinti, kad darbo pasiūlos pas mus nėra. Beje, kai kurie bedarbiai, ypač kaime, linkę darbo atsisakyti, o geriau gauti pašalpą. Nes ne paslaptis, kad dažnas darbdavys už menką atlyginimą verčia žmogų dirbti, ir dar - sunkiomis sąlygomis - nuo ryto iki vakaro. Tad geriau gauti šiokią tokią Darbo biržos pašalpą ir ramiai savo ūkyje tvarkytis, negu už panašaus dydžio atlyginimą kažkur plušėti visą dieną.

Praeitų metų nedarbo lygis vidutiniškai Kauno mieste bei rajone sudarė 7,1 proc., tai 0,6 proc. mažiau nei 2002 metais.

Daug žmonių vyksta dirbti į užsienį

Nors Kauno darbo biržos vadovas A. Keturakis neminėjo, tačiau nereikia abejoti, kad statistiniam bedarbių skaičiaus mažėjimui įtakos turi tai, kad nemažai lietuvių, ypač - jaunimo, legaliai ir kitais būdais vyksta dirbti į užsienį. Manoma, kad šiuo metu užsienio šalyse dirba apie 200000 mūsų tėvynainių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrus valstybių sienoms, į užsienį plūstelės dar didesnė mūsiškių banga. Lietuvos darbo biržos duomenimis, į užsienį pusei metų padirbėti norėtų apie 20 proc. Lietuvos žmonių. O realiai tikimasi, kad savo gimtąją šalį paliks apie 340 tūkst. mūsų piliečių. (Tad statistinis nedarbas mūsų šalyje palaipsniui sumažės.) Darbo rinką be oficialių apribojimų atvers Airija, Didžioji Britanija, Švedija, kai kurios kitos šalys. Tiesa, mes taip pat sulauksime svetimšalių. Dabar sunku pasakyti, kas geriau - ar kad mūsiškiai bėgs į kitas šalis pelnytis skalsesnio duonos kąsnio, ar kad svetimieji su savo vienokiais ar kitokiais įpročiais plūstelės pas mus ir užims laisvas darbo vietas. Gyvenimas parodys.

Tik viena aišku - mūsų žmonės svetur važiuoja ne iš gero gyvenimo savo tėvų žemėje. Nors tame užsienyje jiems mokama žymiai mažiau negu tenykščiams gyventojams, tačiau daug daugiau nei savame krašte. Ypač tai pasakytina apie nekvalifikuotus darbininkus.

Kauno darbo biržoje jau veikia su stojimu į ES susietas skyrius - Euros biuras. Jis rūpinasi darbo paieška tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pernai iš norinčiųjų dirbti svetur šis skyrius gavo keturiolika pareiškimų, tačiau dirbti ten buvo pasiųsti tik trys. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsiškiai sunkiai integruojasi Vakarų valstybėse, - tų šalių kalbų nemokėjimas, atitinkamos kvalifikacijos neturėjimas, reikiamo darbo stažo stygius. Ypač svarbu užsienio kalba - be jos legaliai ar nelegaliai ten vykstantys įsidarbinti turi mažai vilties.

Nebent - dirbti patį juodžiausią darbą, kurio tenykščiai gyventojai iš tolo vengia, gyventi antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl to, ypač nelegalai, niekam nepasiskųs, o darbdaviams to ir tereikia. Euros biuras toliau plėtoja savo veiklą - domisi ES šalyse - dabartinėse ir būsimose - darbo jėgos srautais, struktūriniais fondais, kitais ypatumais.

Kauno darbo biržai išlaikyti su visomis jos funkcijomis valstybė skiria metams 14 milijonų litų, iš jų - 2,7 mln. - profesiniam tobulinimui. Šių lėšų labai reikia ir grįžusiems iš įkalinimo vietų, nes didžiuma jų neturi profesijos. Tiesa, ne kiekvienas, grįžęs iš ten, skuba registruotis Darbo biržoje. Tad į statistinių bedarbių skaičių jie neįeina. Bedarbių sąrašuose, savaime suprantama, nėra ir įkalinimo vietose esančių žmonių, nors jų ten - ne vienas tūkstantis, o dirba tik vienas kitas.

Darbo birža išduoda daugybę įvairiausių pažymų - dėl nemokamo vaikų maitinimo mokyklose, buto šildymo kompensacijų ir kt. Vien pernai tokių dokumentų buvo išduota kone 39 tūkst.

Interesų ratas, veiklos kryptys Kauno darbo biržoje, kaip ir kitose šio profilio įstaigose, plečiasi, įvairuoja, įgyja naujų formų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija