"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį    Nr.1 (1)

PRIEDAI







 

„XXI amžiaus horizontai“ kviečia

Į trečiąjį tūkstantmetį pasaulis žengia ne be prieštaravimų. Juk nuostabu ir sunkiai įsivaizduojama, kad nuo naujo (trečiojo) pasaulinio karo jau beveik mažne šešiasdešimt metų žmoniją sulaiko didžiulis ginklų arsenalas. Atrodytų, jog nuo karo, nuo įvairių konfliktų, nesutarimų pasaulį sulaikyti turėtų ne masinio naikinimo ginklai, o žmonių meilė, kurią jau du tūkstančius metų skelbia po visą pasaulį paplitusi krikščionybė ir kiti religiniai – filosofiniai mokymai. Tačiau dažnai vietoje tarpusavio supratimo, abipusio bendravimo ir artimo meilės veši, klesti ir eskaluojama neapykanta, priešiškumas, persipina egoistiniai interesai. Panašūs reiškiniai ir atvedė pasaulį į Rugsėjo 11-osios dramą ir po jos vykusias karines akcijas. Ar tai kokia nors, bent hipotetinė, pabaiga?


KORUPCIJOS METRAŠTIS

Nuosaikusis politikas V. aprodo socialliberaliam politikui U. savo naują namą. Rodydamas į naują autostradą, politikas V. paaiškina, iš kokių lėšų pastatytas jo puikus namas: „Trisdešimt procentų“. Po kiek laiko politikas V. apsilanko pas politiką U. Šis priima jį dar prašmatnesniuose rūmuose. Paklaustas,
iš kur gavo pinigų jų statybai, politikas U. sako: „Ar matote ten autostradą?“ Politikas V. nustebintas –
nėra ten jokios autostrados. „Štai čia ir visa esmė, – paaiškina politikas U. – Šimtas procentų!“

Lietuvoje jau tapo įprasta, kad bet kurį, bent kiek reikšmingesnį privatizavimą tiesiog privalo lydėti triukšmingų skandalų ir įtarinėjimų korupcija šleifas. Paskutinė naujiena – abejotina Vilniaus šilumos ūkio nuoma ir net trys Nepriklausomybės Akto signatarai (iš kurių vienas – Seimo narys), apkaltinti korupcinėmis paskatomis ir užsienio bendrovės šantažavimu.

Liliana Astra


TŪKSTANTMEČIO PRADŽIOS KATAKLIZMAI IR ŠVIESULIAI

Rytų astrologija, kurią dažniausiai prisimename metų sandūroje, pranašauja mums likimą ir pagal tai, kokiu metų laiku ir kuriais metais esame gimę. Indų aiškiaregiai sukūrė testus, pagal kuriuos, pasakius tikslią žmogaus gimimo datą, nustatomi jo buvusio gyvenimo duomenys – gimimo vieta Žemėje, laikas, užsiėmimas, lytis ir net kiek iš viso gyvenimų jis gyvenęs.
Europietiškos astrologijos pranašai remiasi Zodiako ženklais, kitaip sakant, tam tikrais planetų judėjimo dėsniais, kurie paprastai mirtingajam ne visada įkandami. Gali būti, kad laikyti paslaptyje tokį pranašavimo meną yra patogu: iš to tūkstančiai, o gal milijonai žmonių pasaulyje pelnosi duoną.
Prie visų tų „šamanų“ pridėkime dar ir Michelį Nostradamą – XVI amžiuje gyvenusį anglų pranašautoją, kuris neva numatė pasaulio pabaigą ir įspėjo rugsėjo 11-osios teroro aktus Amerikoje, daugelį katastrofų bei revoliucijų vos ne tūkstantmečiu į priekį …

Karo iškankinti Afganistano vaikai


Neprimityviai apie tautiškumą

Laikas bėga, keičiasi žmonės, keičiasi jų reikalavimai.
„Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt…“, – taip pamokė dainuoti mūsų tautos draugas kitatautis Zauerveinas XIX ir XX amžių sandūroje. Pamokė, ir dainavome, ir mums tai buvo gerai – išlikome tauta, sukūrėme valstybę. Jis pasakė už mus ir kad norime, ir kad tai yra garbė. Mes patikėjome. Tada mums to užteko. Bet vėliau paklausėme: ar tikrai norime? Ir ar tikrai yra garbė?


TAUTOS IR TAUTIŠKUMO VAIDMUO ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE

Socialinės raiškos erdvė labai akivaizdžiai atskleidžia ne tik pilietinės demokratijos brandos lygį, bet ir visus sąveikavimo subjektus vienijančios bendrosios kultūros svarbą. Kita vertus, išryškina ir tos kultūros negalias. Kaip šios ir į jas panašios nūdienos pasaulį ženklinančios problemos gali būti sprendžiamos žvelgiant iš socialinės organizacijos pozicijų? Kas duotų didesnį efektą – ekonominis ar teisinis pragmatizmas? Vargu... O gal kultūra? Taip! Bet jos esminė sudedamoji dalis yra tauta, tautiškumas.


APIE GLOBALIZACIJĄ

Globalizacija, prieš Rugsėjo 11-ąją buvęs tik madingas žodis, netikėtai tapo egzistenciniu, likiminiu iššūkiu. Lietuva, iki tol buvusi nuošalyje, greitai bus įtraukta į tą globalų, visuotinį XXI amžiaus sūkurį, panašiai kaip XIV a. pabaigoje, po didžiojo kunigaikščio Kęstučio mirties. Juk esame pasirašę visas sutartis, išskyrus, tiesa, svarbiausias – su NATO ir ES. Ar mūsų neįtrauks sūkurio gelmė, ar išmoksime neskęsti jame, t. y. išlikti savimi? Pradedame rimtą kalbą šia likimine tema. Pradžiai, įvadui – rusų krikščioniškos minties žmonių pokalbis, vykęs „Svobodos“ radijo svetainėje ciklo „Krikščioniškas požiūris“ rėmuose. Skeptikas, pritariantysis, viena kita demagogiška ar antikrikščioniška gaidelė – visa, kas žmogiška, ir jiems nesvetima. Tikime, kad šia – globalizacijos – tema turi ką pasakyti ir lietuvių inteligentas.


Naujametės godos

Atrodo, tik ką palydėjome XX amžių, tik ką pasitikome XXI, o, žiūrėk, jau ritamės į antruosius metus... Ir visai ne taip šauniai, kaip norėtųsi, ne kaip tikėjomės ar planavome. Iš šventinių fejerverkų bei putojančio šampano taurių liko tik burbuliukai.
Sunkiai, su deficitiniu biudžetu ir kiaurom daugumos kišenėm perkopėme XXI amžiaus slenkstį. Bet su nauja valdžia, nauja politika, su naujais ir gerokai pajaunėjusiais veidais. Vylėmės, kad jaunimas – žmonijos progreso nešėjai – suras išeitį ir pristabdys žemyn riedantį Lietuvos ūkio vežimą. Ne tik pristabdys, bet ir pasuks būtent tuo, tautai naudingu, keliu: baigs reformas, grąžins išlikusį turtą ir žemę
.


Vidinis nesaugumas pavojingesnis nei išorinis

„Lietuvos nacionalinio saugumo prognozės iki 2020 metų“, - tokią diskusiją lapkričio 27 dieną Čekijos Respublikos ambasadoje surengė Baltijos institutas. „Mes Lietuvoje jaučiamės nesaugūs ne tik individualiai, bet ir kolektyviai. Užtenka pavartyti „Lietuvos ryto“ puslapius, kad tuo įsitikintume.
Panagrinėkime, kas yra saugumas. Saugumas – kai nebijai, kad eidamas gatve būsi užpultas, kad pateksi į didelį skurdą, kad susirgęs nebūsi gydomas ir t.t. Vienas iš didžiausių saugumo faktorių – nebijoti būti areštuotam. A. Solženicynas rašė, kad Sovietų Sąjungoje arešto baimė buvo pati didžiausia. Žmogus išeidavo iš namų nusipirkti laikraščio ir negrįždavo. Niekas nežinojo, kur jis dingo. Saugumą taip pat garantuoja korupcijos, valdininkų piktnaudžiavimo, biurokratų savivalės nebuvimas. Kai valstybė jaučiasi nesaugi, atsiranda tam tikros grėsmės, kurios duoda ženklą, kad ne viskas šioje valstybėje gerai. Visame regione jaučiamas nesaugumas nebūtinai turi būti karinis. Jis gali turėti ir kitų komponentų. Tai ekonominis, politinis, socialinis, etinis, moralinis, kultūrinis nesaugumas“, – pradėdamas diskusiją sakė Baltijos instituto direktorius dr. Algirdas Kanauka.


Tinginystė ar sabotažas?

Besiruošdami šventiniams pokyliams, Seimo nariai atvirai numojo ranka į valstybės reikalus ir metų pabaigoje neratifikavo labai svarbios Didžiosios Britanijos ir Lietuvos sutarties dėl pajamų ir dvigubo kapitalo apmokestinimo. Vadinasi, Lietuvos verslininkai, turintys verslo partnerių Didžiojoje Britanijoje, dar mažiausiai metus negalės pasinaudoti tos sutarties teikiamais privalumais.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija