XXI amžius

Lietuva. Trumpai

Nusivylė "jaunaisiais" politikais

Prezidentas V.Adamkus pareiškė, jog praėjusiais metais jį labiausiai nuvylė netikėta jaunųjų politikų nesėkmė. Šalies vadovas sakė nesitikėjęs, kad jie nesugebės dirbti kartu bei susitarti dėl bendrų sprendimų, o prisiimta atsakomybės našta jiems bus per sunki. V.Adamkus taip pat teigė, kad jį pradžiugino atsigaunanti ekonomika. Paklaustas apie galimybes kandidatuoti į valstybės vadovo postą antrajai kadencijai, V.Adamkus teigė, jog apie tai kalbėti dar anksti, o savo sprendimą tuo klausimu pranešiąs Lietuvos žmonėms, kai tik bus apsisprendęs. Prezidentas sakė turįs daugybę neatidėliotinų reikalų, nebaigtų darbų, todėl stengsis tuos darbus atlikti ramiai, susikaupęs, o ne įsivelti į rinkimų šurmulį.

Brangsta elektra ir degalai

Seimui gruodžio pradžioje priėmus Akcizų įstatymo pataisas, iš pradžių buvo planuota, jog degalų akcizai turėtų įsigalioti nuo 2002 m. liepos 1 d. Tačiau metams baigiantis Seimas nusprendė, kad didesni degalų akcizai bus taikomi jau nuo 2002 m. sausio 1 d. Akcizų įstatymo pataisose numatyta, kad benzino akcizas didinamas nuo 1210 iki 1250 litų už toną, o dyzelinių degalų, skystojo krosnių kurio, žibalo - nuo 560 iki 720 litų už toną.
Tad nuo šių metų pradžios litras benzino pabrangsta vidutiniškai trim centais, o dyzeliniai degalai - net penkiolika-šešiolika centų už litrą. Finansų ministerijos paskaičiavimais, šios kainos bus dar didesnės - litras benzino pabrangs keturiais centais, o litras dyzelinių degalų - aštuoniolika centų. Specialistų skaičiavimu, dabar akcizas ir pridėtinės vertės mokestis sudarys apie 59 proc. vieno litro benzino kainos ir maždaug 43 proc. litro dyzelinių degalų kainos. Dėl šio degalų kainų šuolio, ypač dėl dyzelinio kuro pabranginimo, nepatenkinti žemdirbiai, kuriems žadama dalinai kompensuoti padidėjusią kainą. Tačiau kompensavimo tvarka nustatyta tokia paini, jog daugelis žemdirbių teigia, kad jiems neapsimoka atlikti tokias biurokratines procedūras. Kaip žinoma, daugelyje užsienio valstybių, kur taikomos kuro kainų kompensacijos, dyzelinas degalinėse žmonėms, turintiems teisę į kompensaciją, dažomas kita spalva ir už jį atsiskaitoma tiesiai degalinėse, nereikia pateikti jokių papildomų sąskaitų. Lietuvoje panašią tvarką numatoma įvesti 2003 metais.
Nuo sausio 1 dienos vartotojai už elektros energiją taip pat mokės pusantro cento daugiau. Iki šiol elektros energija kainavo 27,4 cento už kilovatvalandę, o dabar reikės mokėti 29 centus. Prognozuojama, kad nuo balandžio - gegužės mėnesio elektros energija eiliniams vartotojams brangs dar keturiais centais.

Didžiųjų miestų merai apsikeitė "notomis"

Naujųjų metų išvakarėse sostinės meras Artūras Zuokas paskelbė atvirą laišką Kauno merui Erikui Tamašauskui, kuriame atsiliepė į ankstesnį pastarojo kvietimą dalyvauti viešoje diskusijoje dėl šių didžiųjų Lietuvos miestų finansavimo problemų. Kauno meras įsitikinęs, jog antrojo Lietuvos miesto finansavimas yra nepalyginamai mažesnis nei Vilniaus. Savo ruožtu A. Zuokas atvirame laiške aiškiai nurodė, jog dėl Kauno bėdų kalti miesto vadovai. Anot sostinės mero, norint, kad Kaunas taptų patrauklus verslui, užsienio investicijoms, visų pirma būtinas miesto vadovų supratimas, kryptingas darbas, kompetencija, atitinkamas išsilavinimas ir užsienio kalbų mokėjimas.
Įsitraukė ir Generalinė prokuratūra
Generalinė prokuratūra pranešė nustačiusi, kad Vilniaus savivaldybė, parengusi sutartį su Prancūzijos bendrove "Dalkia" dėl Vilniaus šilumos tinklų ilgalaikės nuomos, pažeidė kai kuriuos Lietuvos įstatymus. Aptikti neatitikimai Konkurencijos įstatymui ir Civiliniam kodeksui. Sostinės šilumos ūkio valdymą investuotojams numatoma perduoti iki kovo pabaigos. Perėmusi Vilniaus šilumos sistemų valdymą, Prancūzijos bendrovė "Dalkia" taptų didžiausia šilumos tiekėja Lietuvoje. Prieš šios bendrovės atėjimą aktyviai pasisako didelė dalis valdančiosios Seimo daugumos ir Seimo Antikorupcinė komisija.
Pagal šį mėnesį numatomą pasirašyti sutartį Prancūzijos bendrovė per 15 metų į visiškai techniškai pasenusį ir prasiskolinusį Vilniaus šilumos ūkį žada investuoti 546 mln. litų, grąžinti 80 mln. litų ilgalaikių Vilniaus šilumos tinklų skolų, penkiais procentais sumažinti šilumos energijos kainą ir sumokėti miestui 30 mln. litų nuomos mokestį.

Įstatymų lietus

Prezidento patarėjas teisės klausimais Armanas Abramavičius pranešė, jog Seimas 2001 metais priėmė ir pateikė pasirašyti Prezidentui 390 įstatymų. A. Abramavičius pažymėjo, kad Seimas tapo ypač "uolus" prieš rinkimus, nors iki prezidento rinkimų - dar vos ne metai. Pernai Prezidentas vetavo devynis Seimo priimtus įstatymus, tarp jų - ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. Opozicija ir grąžintinų namų savininkai tas pataisas pavadino antrąja nacionalizacija. Pasak A. Abramavičiaus, Prezidentas dažniausiai vetuoja Seimo priimtus įstatymus, kai kyla abejonių dėl jų atitikimo Konstitucijai bei kitiems galiojantiems įstatymams ar bendriesiems teisės principams. Tuo tarpu Seimo pirmininkas A. Paulauskas ir jo pavaduotojas Č. Juršėnas, pasidžiaugę priimtų įstatymų gausa ir sutartinu valdančiosios kairiosios koalicijos darbu, pažadėjo šiais metais dirbti dar intensyviau ir priimti kur kas daugiau įstatymų nei pernai. Tarp numatomų priimti naujų įstatymų Seimo vadovai paminėjo ir Visuotinio pajamų deklaravimo įstatymą.

Opozicija liko be lyderio

Ekspremjerui R. Paksui ir jo bendražygiams pasitraukus iš Liberalų frakcijos, joje liko tik 23 parlamentarai, o tai yra mažiau nei pusė visų Seimo opozicijos narių. Todėl iškilo klausimas, kas turi tapti opozicijos lyderiu, kaip to reikalauja Seimo Statutas. Tuo susirūpinęs Seimo narys centristas V. Martišauskas užregistravo Statuto pakeitimo projektą, pagal kurį opozicijos vadovas galėtų būti renkamas, nes susiklostė tokia padėtis, kai Seime nebeliko opozicijos lyderio. V. Martišausko nuomone, reikia pakeisti iki šiol galiojusią normą, kai opozicijos lyderiu tapdavo didžiausios opozicinės frakcijos vadovas. Bet dabar Liberalų frakcijoje jau mažiau negu pusė žmonių, likusių opozicijoje. Nesant opozicijos lyderio, Seimo mažuma neteko galimybės turėti Seime opozicijos vadovą, apribotos opozicijos veiklos galimybės. Nors V. Martišauskas sakė nederinęs savo pasiūlymo rinkti opozicijos lyderį su partijos vadovybe, tačiau politikos apžvalgininkai įžvelgia ketinimą "prastumti" į opozicijos vadovus centristų partijos vadovą ir neabejotiną jų kandidatą į prezidentus K. Glavecką.

Vaidina apgautus

Vadinamosios socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas J.Olekas pareiškė, jog frakcijos nariai buvo apgauti (!) dėl elektros energijos tarifų padidinimo. Kaip teigė J.Olekas, vadinamųjų socialdemokratų niekas neįspėjo, jog dėl "Lietuvos energijos" infrastruktūrizavimo didinamos elektros kainos gyventojams. Jis taip pat pažymėjo, kad tai buvo "liūdna Kalėdų dovana Lietuvos žmonėms". J.Olekas paragino prezidentą V.Adamkų atkreipti dėmesį į Valstybinės energetikos kainų reguliavimo komisijos ir jos vadovo V.Jankausko veiklą. Kaip žinoma, šios komisijos pirmininką skiria Prezidentas, ir Seimas neturi jokios įtakos komisijos vadovo skyrimui, tačiau Vyriausybė gali nepritarti V.Jankausko vadovaujamos komisijos sprendimui. Todėl J.Olekui reikėjo kreiptis ne į Prezidentą, o į savo partijos vadovą ir Premjerą.

P.K.