XXI amžius

Religinis švietimas turi skatinti pagarbą kitiems tikėjimams

Šiuo metu įvairiuose pilietiniuose ir tarptautiniuose konfliktuose bandoma išskirti ir religinius bruožus, juk kaip dažnai "tarptautinio terorizmo" sąvoka eina išvien su islamiškojo terorizmo samprata. Todėl dabar ypatingą reikšmę įgauna religinio švietimo programos mokyklose, nes svarbu jaunajai kartai perduoti teisingą informaciją ne tik apie savąją, bet ir apie kitas religijas, kad būtų ugdoma pagarba ir tolerancija kitoms tikyboms. Šiuo tikslu lapkričio 23-25 dienomis Ispanijos sostinėje Madride vyko Jungtinių Tautų Organizacijos surengta pasaulinė konferencija "Švietimas mokykloje atsižvelgiant į religinę, arba tikybos, laisvę, toleranciją ir diskriminacijos išvengimą". Susitikime dalyvavo ir Vatikano delegacija. Konferencija buvo pavadinta tarptautiniu vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų konsultaciniu forumu, kuriame stengiamasi vystyti religinės laisvės ir pagarbos strategines nuostatas pradinėse bei vidurinėse mokyklose.
"Religinis švietimas yra galingas įrankis, padedantis tikintiesiems, kurie stengiasi pasiekti žmonijos šeimos vienybę", - tvirtino konferencijos dalyviams Šventojo Sosto nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose arkivyskupas Renatas Martinas. Dėstydamas Bažnyčios nuostatą šiuo klausimu, jis pirmiausia priminė II Vatikano Susirinkimo religinės laisvės deklaraciją "Dignitatis Humanae", kurioje pabrėžiama: "Religinei laisvei priklauso ir tai, kad religinėms bendruomenėms nebūtų kliudoma parodyti ypatingą savo mokymo poveikį tvarkant visuomenę ir gaivinant visą žmonių veiklą".
Arkivyskupas sakė, kad religinė laisvė yra žmogaus teisių pagrindas, nes "ji paliečia intymiąją žmogaus egzistencijos ir asmeninio tapatumo sritį, santykius tarp asmens ir Antgamtės". Todėl šis "Vatikano Susirinkimo dokumentas aiškai nurodo: "Tėvai turi teisę pagal savo religinius įsitikinimus pasirinkti religinio vaikų ugdymo būdą, (...) pasirinkti mokyklas ar kitas auklėjimo priemones ir dėl šios pasirinkimo laisvės tiesiogiai ar netiesiogiai (...) jiems neturi būti daroma neteisėtų kliūčių. Tėvų teisės pažeidžiamos, jeigu vaikai verčiami lankyti tas mokyklos pamokas, kurios neatitinka tėvų religinių įsitikinimų arba (...) kuriose religinio auklėjimo visiškai atsisakyta".
Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje turi daugiau kaip 200 tūkstančių mokyklų. Jos liudija, kaip reikia ugdyti jaunąją kartą pagal tėvų tikėjimą, tačiau tuo pat metu stiprinant jų atvirumo dvasią ir pagarbą kitoms religijoms. Juk daugelyje katalikiškų mokyklų, ypač tose šalyse, kur yra religinė įvairovė, mokosi ne vien tik katalikų vaikai. Katalikiška švietimo sistema patvirtina, jog "konkrečia religine tradicija besiremiančios mokymo įstaigos gali būti atviros ir rodyti tikrą pagarbą jas lankantiems kitų religinių tradicijų vaikams", - sakė arkivyskupas R.Martinas.
Viena pagrindinių Madrido konferencijoje priimtų rezoliucijų reikalauja vadovėlių, ypač naudojamų tikybos ir istorijos pamokose, tekstus peržiūrėti ir ištaisyti, kad juose pateikta informacija apie kitus tikėjimus tiksliai atspindėtų jų mokymo turinį. Vatikano delegacija šią rezoliuciją parėmė. "Jei yra būtina, vadovėliai ir mokymo programos turi būti peržiūrėtos ir ištaisytas įžeidžiantis ir netinkamas kitų religinių tradicijų ir istorinių įvykių pateikimas, - aiškino arkivyskupas. - Religinis švietimas yra esminis veiksnys skatinant supratimą ir toleranciją tarp skirtingų religinių bendruomenių." Ypač tai svarbu dabartinėje pliuralistinėje ir sekuliarizuotoje visuomenėje. Rengiant būsimus mokytojus, reikia kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar jie sugeba jautriai vertinti prieštaringus istorinius klausimus.
Religija ir toliau milijonų žmonių gyvenime daro išskirtinę įtaką ne tik vidinei bei dvasinei jų būklei, bet ir jų santykiams su kitais žmonėmis, visuomeninei jų veiklai. Todėl negalima susitaikyti su tokia padėtimi, kai informacijoje apie kitas religijas, kurią gauna daugelis žmonių, didžiausias dėmesys teikiamas religijų skirtumams, joje trūksta tolerancijos arba net reiškiamas priešiškumas. Savaime aišku, tai neskatina pagarbos tikėjimui ir taikiam žmonių sambūviui. "Dažnai netinkami ir neigiami stereotipai, kalbant apie kitas religines tradicijas, kyla dėl žinių stokos arba jei trūksta atviro ir palankaus kitų religinių tradicijų mokymo vertinimo", - pažymėjo arkivyskupas R.Martinas.
Niekas neturi būti verčiamas atsisakyti savo religinių įsitikimų, o jeigu tai daroma - kiti tikėjimai niekada nebus gerbiami. Kada skirtingų religijų tikintieji gerbia vieni kitus, jie gali kartu darbuotis dėl bendrojo gėrio, spręsti problemas ir geriau suprasti tuos skaudulius, kuriuos patiria kitų tikėjimų bendruomenės. "Garbingas praeityje buvusios tarpreliginės įtampos įvertinimas yra stipri paskata kurti kitokią ateitį ir pradėti susitaikymo bei atminties užgydymo procesą", - nurodė Vatikano atstovas. Jis priminė, kad popiežius Jonas Paulius II įvairiomis progomis drąsiai įvertina praeitį ir apgailestauja dėl klaidų, padarytų bendraujant su kitų tikėjimų žmonėmis, be to, jis visada ragina atleisti ir susitaikyti.
Savo pasisakyme Madrido konferencijoje arkivyskupas R.Martinas atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje šiandien kartais vadinamieji religiniai konfliktai neproporcingai akcentuojami. Tuo tarpu negalima ginčyti akivaizdaus fakto, jog dabar dažnai piktnaudžiaujama religija. Tam tikri radikalūs sluoksniai, tvirtindami, jog gina savo tikėjimą, iš tiesų tik dangsto religija savo politinius tikslus ir fanatizmą. Reikia skirti kupiną neapykantos fanatizmą nuo autentiško, meilės ir taikos troškimo kupino religingumo.

CRTN, VIS