Savas modelis

Keikdamas liūdną mano kartai tekusį likimą ir tuos, kurie 1940-aisiais ant durtuvų jį atnešė tautai, ištisus dešimtmečius tikėjau, kad dėl valstybę ištikusios tragedijos kalti tik įsibrovėliai ir niekas daugiau. Skaudžiai klydau, nes aiškėja, kad ir jiems išsinešdinus okupacijos nenusikratėme, tik dabar ji tęsiama jau mūsų pačių. Tarp visų tautinės degeneracijos formų gėdingesnės už šitą tikriausiai niekur ir niekada nebuvo. O kad taip yra, kalba daugybė reiškinių ir faktų.
Skaudžiausia, jog okupantai ilgam paliko čia tipišką ideologinį buvusios sistemos modelį. Daugelyje sričių, sakysime, žemės ūkio, švietimo, komunalinėse struktūrose ir ypač valdžioje, tas sovietmečio ideologinis modelis taip įsišaknijęs, kad nei tautiniu atgimimu, nei valstybiniu ar pilietiniu mąstymu nė iš tolo nekvepia.
Nieko stebėtina, jei beveik pusė Lietuvos vis dar pasinešusi žingsniuoti į nepriklausomą ateitį su atgal atsuktomis galvomis, o prasigėrusių galvelių, dūsaujančių, esą "prie ruso buvo geriau" - nė nesuskaičiuoti. Matyt, tapome absoliučiai unikalia tauta, nes nematome, jog pasaulyje jau seniai atėjo laikas, kai niekas nebenori būti kampininkais savo žemėje ir savo namuose. Užtektų dirstelėti į žemėlapį, tačiau mes to vis dar nematome. Pavergta pilietinė daugelio žmonių sąmonė nepajėgia išsivaduoti iš totališkai subankrutavusios ideologijos mitų ir priimti normaliame pasaulyje vyraujančios, istorine patirtimi pagrįstos vertybių sampratos. Tiesa, dauguma mūsų piliečių tų vertybių nė nežinojo, nes augo ir formavosi jau okupuotame krašte, melu, smurtu ir totaline prievarta persunktoje sistemoje, kur gerovė buvo užtarnaujama ne visame pasaulyje vertinamomis žmogaus savybėmis - protu, darbštumu, morale, bet tarybiniu "mokėjimu gyventi", sistemingu ir masiniu grobstymu iš bendros geldos, vadinamos socialistine nuosavybe.
Neatsikratėme ir geopolitinio, ekonominio nevisavertiškumo sindromo, kuriuo ištisus penkis dešimtmečius buvome nuodijami. Buvę kolaborantai bei jų atžalos ir toliau apsiputoję įrodinėja, jog vienintelis Lietuvos išsigelbėjimas - tik buvusios imperijos sterblėje...
Okupacinio laikotarpio dvasia persunkta ir mūsų žiniasklaida, kurioje laisvas žodis garantuotas nepriklausomybės priešams. Tik tuo galima paaiškinti tendencingus puolimus prieš patriotinę tautinę spaudą. Jau seniai persekiojamas "Lietuvos aidas", sistemingai ir rafinuotai, nesibodint netgi veiksmų, kopijuojančių KGB metodus. Ir visa tai daroma pritariant aukščiausioms valdžios instancijoms.
Belieka paklausti: kur einame ir kur Lietuvos gelbėtojais pasivadi-nusieji veda tautą? Iš okupacijos ar atgal į ją, tik šį kartą jau savo noru ir su "savo" modeliu, be įremto į nugarą okupanto durtuvo?

Algirdas ŠTARAS

Berlynas, VFR

© 2002 "XXI amžius"