XXI amžius

Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

Pakilusi arčiau saulės

Pirmoji Lietuvos lakūnė Antanina Liorentaitė

Minint Lietuvos aeroklubo (LAK) dešimtmetį, žiūrovus žavėjo dešimties parašiutininkų šuolis. Iš šuolyje dalyvavusių sportininkų šiandien yra likę gyvi tik du: Antanina Liorentaitė ir Viktoras Ašmenskas.
A.Liorentaitė - pirmoji Lietuvos lakūnė, parašiutininkė. Aerodrome ją vadino skraidančiu Antanu. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos aviacijai 1993 metais jai buvo įteiktas S.Dariaus ir S.Girėno medalis.
Antanina Liorentaitė gimė Žvirgždaičiuose, Šakių apskrityje (per karą sudegus dokumentams, tiksli gimimo data iki šiol neaiški), pasiturinčio ūkininko šeimoje. Tėvai užaugino šešias dukteris ir tris sūnus. Baigusi Vilkaviškio gimnaziją, Antanina pradėjo dirbti Kaune telefoniste ir įstojo į Lietuvos aeroklubą. Šiam pasiryžimui turėjo įtakos brolio Jono autoritetas. Jis buvo vienas žymiausių to meto karo lakūnų, 1930 metais su draugais lėktuvu ANBO apskriejo Europą.
Antanina, trokšdama skraidyti, įstojo į aeroklubą, baigė teorinius civilinių lakūnų kursus ir po sveikatos patikrinimo buvo priimta į trečiąją LAK civilinių lakūnų grupę.
Interviu "Naujajai vaidilutei" 1934 metais A.Liorentaitė sakė: "Kartą nuėjau su broliu į aerodromą, kur pasiūlė su juo paskraidyti virš Kauno. Kelionė mane apsvaigino. Pakilusi arčiau saulės, nebenorėjau grįžti į žemę. Nutariau pati išmokti valdyti tą urzgiančią mašiną. Padaviau prašymą Aeroklubui, kad priimtų į civilinės aviacijos kursus. Mano prašymas buvo patenkintas. Pradėjau mokytis. Saulei tekant būdavau aerodrome, o paskui grįždavau prie savo kasdieninio įstaigos darbo". Jos instruktoriais buvo Garolis, Tumavičius, Dzenkaitis, Lisauskas, Taunys (visi jau mirę išeivijoje ar žuvę partizaninėse kovose Lietuvoje).
1932 m. birželio 7 d. Tauragėje per aviacijos šventę Antanina nustebino žiūrovus: ji šoko su parašiutu ir tapo pirmąja Lietuvos moterimi parašiutininke. O jau rugpjūčio mėnesį pirmą kartą išskrido savarankiškai, viena. "Prisimenu tik, kad tai buvo penktadienis. Pasikėliau be instruktoriaus, savarankiškai. Jaučiausi daug drąsiau ir maloniau, nes žinojau, kad tik aš viena atsakau už savo likimą", - kalbėjo A.Liorentaitė po poros metų. Savimi ji pasitikėjo, nes buvo gerai išmokusi teorinius dalykus ir daugiau kaip 60 kartų skridusi su instruktoriais. Kol atliko nustatytą skridimų skaičių ir išbuvo reikalaujamą laiką ore, praėjo daugiau kaip metai.
Egzaminas buvo toks: pakilti į 2000 metrų aukštį ir ten išbūti 30 min., nusileisti iš 1000 metrų aukščio ir sustoti ne toliau kaip už 50 metrų nuo patiesto ženklo; nusileisti iš 300 metrų aukščio ir sustoti ne toliau kaip už 150 metrų nuo patiesto ženklo, padaryti ore penkias figūrines "aštuoniukes". Tuos reikalavimus Antanina sėkmingai įvykdė 1933 metų spalį ir civilinės aviacijos pilotės licenciją gavo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Ji skraidindavo draugus ir drauges. "Pasikėliau su viena drauge. Po skrydžio ji šokinėjo, bėgiojo ir vis džiaugėsi, kad laimingai pasiekė žemę, o man buvo maloniau skraidyti", - vis prisimena lakūnė. Vilkėjo kombinezonu, todėl buvo panaši į vyrą.
1937 metais, minint LAK dešimtmetį, A.Liorentaitė dalyvavo grupiniame dešimties parašiutininkų šuolyje kartu su V.Ašmensku, J.Balčiūnu, B.Civinskaite, A. Gysu, R.Heinriku, J.Martinkaičiu, K.Vasiliausku ir kt. Antanina mėgo skraidyti mėlynu LAK lėktuvu. Įsigyti nuosavą lėktuvą neturėjo galimybės. "Kilniems tikslams mielu noru atiduočiau gyvybę, tačiau be reikalo ja žaisti nemėgstu", - sakė lakūnė. 1939 m. lapkričio 8 d. "Lietuvos sparnai" rašė: "Mūsų pirmoji civilinė lakūnė Antanina Liorentaitė tarnybos labui iškelta į Vilnių. Ją išlydėjo Lietuvos aeroklubo lakūnai, žadėdami netrukus susitikti Vilniuje".
Antrą kartą artinantis bolševikams, A.Liorentaitė su broliu Jonu 1944 m. rugpjūčio 14 d. skaudančia širdimi paliko Lietuvą. Nuo 1949 metų ji gyvena JAV, Bridžporte. 1993 metais už ypatingus nuopelnus Lietuvos aviacijai prezidentas Algirdas Brazauskas pirmąją šalies lakūnę A.Liorentaitę apdovanojo S.Dariaus ir S.Girėno medaliu. Dėl silpnos sveikatos ji į tėvynę atvykti negalėjo, todėl lakūnei medalis buvo įteiktas 1994 m. gegužės 12 d. Čikagoje, Madenkos restorane, kur susirinko gausus būrys draugų ir artimųjų pagerbti pirmosios Lietuvos lakūnės ir parašiutininkės.
Pagerbimo ceremoniją vedęs Edmundas Jasiūnas supažindino svečius su spalvingais A.Liorentaitės biografijos bruožais. Sveikinimo žodžius tarė Gražvydas Lazauskas, buvęs Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas, Elena Jurkėnienė, profesorius Antanas Adomėnas, dr. Vytautas Tauras, Stefanija Šidlauskienė. Sveikinimus atsiuntė V.Ašmenskas (buvęs LAK sekretorius, lakūnas, gyvenantis Vilniuje), Vytautas Šakalys iš Bostono, žurnalistas Balys Dundulis iš Čikagos, Aldona ir Anys Griniai, gyvenantys Lockporte, bendraklasis Feliksas Valaitis ir kt.
Apie draugų ir artimųjų surengtą vakaronę, skirtą drąsiajai lakūnei, Čikagos "Lietuvių balse" rašyta: "Įžymioji lietuvaitė visiems atsilankiusiems ir sveikintojams nuoširdžiai padėkojo ir gailėjosi, kad šis jos pagerbimas neįvyko bent 40 metų anksčiau".
Antanina, gyvendama iš kuklios pensijos, surado lėšų ir energijos paremti gimines, buvusius partizanus ir Sibiro tremtinius; statant S.Dariui ir S.Girėnui paminklą Kaune, ji prisidėjo 500 dolerių auka, rėmė "Lietuvių balsą". Su S.Dariumi buvo gerai pažįstama.
Šakių rajone šiandien pagarbiai tariamas A.Liorentaitės vardas. Buvusioje Liorentų sodyboje Žvirgždaičiuose prie ąžuolo atidengta atminimo lentelė. Žvirgždaičių mokykloje yra muziejaus ekspozicija, skirta garbiai kraštietei. Čia rengiamos kasmetinės aviacijos šventės, skirtos pagerbti pirmajai lakūnei. Jose dalyvauja lakūnai bene iš visos Lietuvos. Šakių rajono Valenčiūnų aeroklubo vadovas, lakūnas instruktorius Antanas Unikauskas, lankydamasis JAV, nemažai bendravo su A.Liorentaite. Jis entuziastingai moko jaunuosius moksleivius aviacijos paslapčių ir skraidina juos "liorentukais". Zanavykų krašto muziejuje puoselėjamas kraštietės atminimas, kaupiamos nuotraukos ir kita su lakūne A.Liorentaite susijusi medžiaga. A.Liorentaitė atsisakė pasiūlymo jos vardu pavadinti gatvę ar mokyklą. Savo turėtas knygas, visą biblioteką ji padovanojo Kudirkos Naumiesčio vidurinei mokyklai.

Angelė BUŠKEVIČIENĖ