XXI amžius

Lietuva. Trumpai

Buvo atvykęs "revizorius"

Kai praėjusį savaitgalį Lietuvos televizijos kanalai parodė buvusio Rusijos premjero, dabar Valstybės Dūmos deputato bei Pramonės ir prekybos rūmų prezidento Jevgenijaus Primakovo atvykimą į Vilnių, jo sutikimą ir ypač bendravimą su K.Prunskiene, tapo visiškai aišku, jog tai privatus vizitas. Mat oficialiai buvo skelbiama, kad J.Primakovas atvyko pasisvečiuoti pas savo seną bičiulį Rusijos ambasadorių Lietuvoje J.Zubakovą. Tačiau svečias iš Maskvos nenorėjo apsiriboti vien buvimu Rusijos ambasadoje ir J.Zubakovo rezidencijoje, o tuoj ėmė skelbti politinius pareiškimus ir mokyti Lietuvą, kaip ji turinti elgtis. Visų pirma J.Primakovas atvirai pareiškė, jog Maskva "nenori", kad Lietuva šių metų pabaigoje Prahoje įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų pakviesta į Aljansą. Pasak J.Primakovo, dabar Lietuvai iš Rusijos negresia joks pavojus, ir Lietuva jau turėjo pakankamai progų tuo įsitikinti. Esą dabar reikia sutelkti visas jėgas iškilus naujam pavojui - terorizmui.
Ką ne ką, o tokius dalykus buvęs sovietinis žvalgybininkas puikiai išmano. Juk ilgus metus kuravo Artimųjų Rytų regioną, kuriame knibždėte knibždėjo Maskvos remiamų teroristų, prieš kuriuos dabar "kovoja", artimai bičiuliavosi su Irako diktatoriumi S.Huseinu ir pan.
J.Primakovas taip pat patarinėjo Lietuvos valdžiai, kaip ji turi elgtis Karaliaučiaus srities klausimu, ypač dėl vizų režimo įvedimo šios srities gyventojams. Pasak J.Primakovo, jeigu bus įvestas vizų režimas, tai nuo to labiausiai nukentės pati Lietuva. Mat svečio iš Maskvos paskaičiavimais, į Karaliaučių važinėja kelis kartus daugiau Lietuvos piliečių nei atvyksta iš šio Rusijos anklavo.
J.Primakovą, be K.Prunskienės ir kitų prorusiškų Lietuvos politikų bei verslininkų, priėmė ir prezidentas V.Adamkus. Kai kurie politikos apžvalgininkai J.Primakovo vizito proga prisiminė garsiąją rusų rašytojo I.Gogolio pjesę "Revizorius".
Įdomiausia, kad šiam įtakingam Rusijos politikui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų priėmime, surengtame sostinės "Šarūno" viešbutyje, pirmuoju smuiku grojo buvusi premjerė ir kandidatė į prezidentus Seimo narė K.Prunskienė.
Pripažinusi sunkumus Lietuvai prekiaujant su Rusija, ji tuo pačiu kaltino Lietuvos vyriausybes (žinoma, buvusias), kad jos pačios komplikavo padėtį. Tačiau juk ne Lietuva atsisako pasirašyti sutartį dėl dvigubo apmokestinimo, ne Lietuva didina geležinkelio tarifus gabenamiems į Klaipėdos uostą kroviniams. Yra ir kitų tranzito sunkumų.
J.Primakovas užsiminė ir apie 1997 metais pasirašytą Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos sutartį, kurios Rusijos Valstybės Dūma iki šiol neratifikavo. Jis pareiškė nematąs kliūčių, dėl kurių ratifikavimas vėl būtų atidėliojamas.
Šiuo metu Lietuvos importas iš Rusijos sudaro beveik 35 proc. nuo bendrojo importo kiekio ir yra tris kartus mažesnis nei mūsų eksportas į Rusiją.

Politizuota energetika

Prisidengus Lietuvos elektros ūkio modernizavimu ir restruktūrizavimu, nuo sausio 1-osios vadinamieji smulkieji vartotojai, tai yra paprasti gyventojai, už elektrą mokės brangiau. Tačiau ir to negana. "Lietuvos energijos" valdyba yra pateikusi porą projektų: viename jų numatyta artimiausiems trejiems metams elektros kainą gyventojams padidinti dviem centais, kitame - keturiais centais už kilovatvalandę. "Lietuvos energijos" valdybos narys ir Pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys pripažino, jog "Lietuvos energija", kaip ir kiti monopolistai, visą laiką stengėsi ir stengiasi tik apginti savo pozicijas, o ne ieškoti taupymo būdų. Prognozuojama, kad, pasinaudojęs numatomu Ignalinos AE uždarymu, energetikai dar didins elektros kainą.
Vyriausybė (ir premjeras A.Brazauskas), tariamai nepritarusi elektros kainų padidinimui, visą kaltę verčia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir jos pirmininkui Vidmantui Jankauskui, nors pagrindinė "Lietuvos energijos" akcijų dalis priklauso Ūkio ministerijai, tai yra Vyriausybei. Premjeras "apgailestavo" nieko negalįs pakeisti, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepavaldi Vyriausybei, o tik Prezidentui. Tačiau tą komisiją paskyrė pats dabartinis Premjeras, kai buvo Prezidentas. Todėl bandyti suversti kaltę Prezidentūrai dėl elektros kainų padidėjimo, anot Prezidento spaudos atstovės V.Gaižauskaitės, yra mažiausiai nekorektiška. Beje, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V.Jankauskas pareiškė, kad "Lietuvos energijos" vadovai reikalavo padidinti elektros kainas smulkiems vartotojams vidutiniškai šešiais centais už kilovatvalandę, vėliau - keturiais centais. Pasak V.Jankausko, "Lietuvos energijos" valdyba už šiuos pasiūlymus balsavo vieningai ir labai norėjo, kad tokios kainos įsigaliotų jau nuo sausio 1-osios.
V.Jankauskas neabejoja, kad nuo balandžio 1 dienos elektros kaina dar didės. Jo žodžiais tariant, sprendžiant iš įsiplieskusios diskusijos dėl elektros energijos tarifų, Vyriausybės ir Prezidento pareiškimų, šis klausimas tapo koziriu politikų kovoje, o atpirkimo ožiu šiose diskusijose tapo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Savo ruožtu "Lietuvos energijos" vadovai teigia, kad ši monopolinė įmonė turi daugybę skolų. Yra negrąžinusi 473 mln. litų ilgalaikių ir 96 mln. litų trumpalaikių paskolų,o bendrovės skola Ignalinos AE yra 49 mln. litų. Be to, Lietuvos vartotojų įsiskolinimas už elektros energiją sudaro dar 78,5 mln. litų.
Vis dėlto "Lietuvos energija" numato per artimiausius trejus metus net 25 proc. padidinti savo darbuotojų vidutinį atlyginimą, kuris ir dabar siekia 1270 litų per mėnesį. Esant tokiam apetitui, visiškai nereikia ieškoti kaltų. Akivaizdu, kad kalčiausia yra Vyriausybė, per Ūkio ministeriją valdanti 80 proc. "Lietuvos energijos" akcijų, o Prezidentūra ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl elektros kainų didėjimo yra niekuo dėtos. Nėra abejonės, jog netrukus sulauksime naujo prekių kainų šuolio, nes viskas susiję su elektros ir degalų kainomis.

Baigėsi terminai

Oficialiai pranešta, jog Lietuvoje pagal priimtus sprendimus iki šiol nuosavybės į teisėtą turtą atkurtos 3,16 mln. ha. Tai sudaro 80 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Iki praėjusių metų gruodžio pradžios daugiausia sprendimų dėl nuosavybės teisių buvo priimta Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse. Daugiausia prašymų dėl žemės grąžinimo buvo patenkinta Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Gruodžio 31-ąją baigėsi prašymų atkurti nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius priėmimas.

P.K.