XXI amžius

Meilė iš pirmo žvilgsnio...

Lolitos Genienės mintys apie Kęstutį Genį

Retas kuris Lietuvoje nebuvo girdėjęs Laisvės šauklio Kęstučio Genio skaitomų eilių. Tarsi kalėdaitį Kęstutis dalijo save Lietuvai, visiems mums miestuose ir miesteliuose. Pakalbinti Lolitą Genienę rūpėjo seniai. Juk žmona gyveno visais Kęstučio rūpesčiais, lydėjo gyvenimo kelyje sunkiausiomis akimirkomis. Buvusi Daubos gatvė pavadinta jos vyro Kęstučio Genio vardu. Sutarėme pakalbėti apie bendro gyvenimo metus, jo vingius, Kęstučio vaidmenis teatre, Atgimimo kelyje, jo charakterį, pasiaukojimą Lietuvai.

Dažnai buvo kalbama apie judviejų meilę iš pirmo žvilgsnio...

Tikrai taip. Pamilome vienas kitą visam gyvenimui. Kęstutis sugebėjo praturtinti mūsų santykius tokia romantika, kad kito vyro savo kely tiesiog negalėjau įsivaizduoti. Mano atmintis išsaugojo tik gražius ir gerus dalykus. Deja, jau penkeri metai, kai jo nebėra...
Mes abu visą laiką bijodavome išsiskyrimų. Kęstutis žinojo, kuo jis serga. Norėjau, kad žinotų. Jis laikėsi labai didvyriškai. Buvo toks be galo energingas, pilnas vilčių. Nesitikėjo, kad taip greitai viskas įvyks.

Jūs ėmėte rengti popietes, vakarus, kviesdama į namus žmones, pažinojusius jūsų vyrą, įrengėte Kęstučio Genio memorialinį kambarį-muziejų, pati surinkote visus eksponatus iš lagaminų, dėžių. Kaip gimė mintis įamžinti savo vyro atminimą?

Praėjus maždaug metams po vyro mirties, aš tvirtai nusprendžiau - šituose namuose turi būti Kęstučio Genio muziejus. Vyko remonto darbai. Reikėjo sutvarkyti jo laiškus, rankraščius. Norėjau, kad ant sienų kabėtų Kęstučio nuotraukos iš jo vaidintų spektaklių. Buvo labai daug darbo: teko rinkti iš segtuvų, dėžių, paruošti iš tiesų gerą, kvalifikuotą ekspoziciją. Kaip pavyko, tegu sprendžia žiūrovas, lankytojas. Man malonu matyti žmones, kurie su juo bendravo, kartu dirbo, kūrė. Kęstutis labai mylėjo žmones, turėjo daugybę pažįstamų - nuo žinomų visuomenės veikėjų iki aplinkinių kiemų vaikų. Vaikai jį vadindavo vardu, Kęstučiu. Man ta jo bičiulystė, tas mokėjimas bendrauti su vaikais visada buvo toks keistas, toks nuostabus dalykas. Vaikai jam išsipasakodavo viską - ar mokykloje kas nepasisekė, ar šeimoje kokie sunkumai. Einame gatve ir girdime vaikišką balselį šaukiant: "Kęstuti!" Tokia mergaitė, Kristina, jau dabar suaugusi, baigusi mokslus, atėjo pas Kęstutį pasitarti. Norėjo studijuoti. Kęstutis davė patarimų, kuriais pasinaudojo, o dabar ji labai dėkinga.

Žinau, kad jūsų namai retai būdavo be žmonių klegesio, susibūrimų, juk Kęstutis mėgo aktyviai bendrauti, diskutuoti.

Su Kęstučiu tuštumos pojūtis būtų buvęs tiesiog neįmanomas, jis vienas galėdavo užpildyti bet kokią erdvę. Ir svečius jis mėgo be galo, pas jį nuolat kas nors užsukdavo. Būdavo ir vaišių, ir šiaip susėdimų, kalbų, diskusijų iki paryčių. Dabar galima priminti - mūsų namų rūsyje buvo pogrindinė laikraščio "Kauno aidas" leidykla, ruošiami straipsniai, maketuojama. Vyrai dirbo naktimis, o aš juos valgydindavau, viriau kavą, ruošdavau sumuštinius. Kiek daug buvo patriotizmo, pasiaukojimo. Buvo mažiau kalbų, daugiau darbų.

Esate žinomo aktoriaus, Atgimimo dainiaus, Laisvės šauklio žmona. Teko patirti, ko gero, visokių dalykų.

Žinoma, Kęstutis buvo ne tik talentingas aktorius, bet ir nepaprastai patrauklus vyras. Jo išvaizda ir iškalba visuomet patraukdavo žvilgsnius. Teatre buvo aiškiai, tiesiai pareiškęs, kad vadinamasis socialistinis realizmas yra niekalas. Ir į saugumo rūmus kartu tekdavo važiuoti - dėl Kęstučio kalbų, dėl jo eilėraščių jį kvietėsi ne kartą. Sykį, pamenu, vienoje kavinėje, užsilipęs ant stalo, jis sugiedojo Lietuvos himną - tai įvyko dar gūdžiu sovietmečiu. Laimei, kad apie tai niekas nepranešė saugumui, būtume lengvai neišsisukę. Kiek kartų drebėjome, kad konfiskuos mūsų namą arba dar blogiau nutiks.

Kaip, kokiomis sąlygomis Kęstutis rašydavo savo eilėraščius?

Dažniausiai naktimis. Jį kamavo nemiga. Būdavo, sėdi savo kambaryje iki paryčių, o vėliau keldavo mane iš miego ir aistringai skaitydavo sukurtas eiles. Buvau pirmoji jo eilių klausytoja, vertintoja, kritikė.

Ką Kęstutis dar mėgo daryti?

Mėgo keliauti po Lietuvą. Aplankėme gražiausius kampelius - Nidą, visą Neringą, Aukštaitijos, Dzūkijos miškus ir ežerus. Buvo aistringas grybautojas. Išbandė senovės lietuvių kelią - brido slaptąja kūlgrinda, esančia Žemaitijoje tarp Lūksto ir Paršežerio ežerų.

Kęstučio netektis labai sukrėtė visą Lietuvą, patriotus anapus Atlanto, o labiausiai, žinoma, jus ir jūsų šeimą.

Gal ir keista, bet nesijaučiau gyvenanti Kęstučio šešėlyje. Aš tik be galo jo pasiilgstu. Jei tik galiu, važiuoju į kapines. Pabūnu, pasikalbu, nusiraminu. Žinau, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurie labai myli ir gerbia Kęstutį už jo eilėraščius, žmogiškumą, draugiškumą. Man jo visada stinga kaip artimo, mylimo žmogaus.

Ar Lietuvos Vyriausybė yra apdovanojusi Kęstutį Genį už Sąjūdžio laikų veiklą, pasiryžimą kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę?

Tikrai ne. Ir sovietmečiu neturėjo "nusipelniusio" rango, apdovanojimų, ir dabar, Lietuvai tapus nepriklausoma. Jis to ir nesiekė. Jam visada reikėjo žmonių dėmesio, o pasakyti jis turėjo ką. Turėjo talentą savo eilėmis pasakyti daugiau negu daugelis politinių veikėjų Lietuvoje. Man visada malonu, kai aplanko Kęstučio bendražygiai, bičiuliai. O jų tiek daug. Ačiū Dievui, kad neužmiršta ir patriotinė spauda.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Kazimieras DOBKEVIČIUS