Bažnyčia ir šventės
"Mažoji studija" (2001
12 19), pokalbio fragmentas. Kalbama apie Bažnyčią, jos patrauklumą
žmonėms ir apie šventes. Sakoma: "Ir Bažnyčia turi keistis.
Žmonės visur pavargsta, o bažnyčioje jie turi ilsėtis, turi jiems
būti linksma, malonu. Tada jie norės eiti į bažnyčią".
Gerai, kai linksma, bet svarbu ir linksmumo priežastis. Jeigu
tik atrakcijos ir konkuravimas su diskotekomis, tai būtų per daug
žemiška. Greičiausiai ir nepasisektų nukonkuruoti. Taip dabar
vyksta: bandoma, bet nesiseka.
Radijo laidoje pasakyta ir tai, jog visai gerai yra, kad ir netikintys
žmonės švenčia religines šventes. Vis tiek jie bešvęsdami darosi
geresni, o per Kūčias dar ir pas tėvus sugrįžta.
Tikintį žmogų tokie argumentai lyg ir piktina. Sukis kaip nori,
o Kalėdos vis tiek yra Kristaus gimimas. Buvo šventė sovietmečiu
be jokių atrakcijų. Buvo šventė ir Sibiro tremtyje, net politiniams
kaliniams lageriuose. Tiesa, visada ir visur buvo pastangų ir
išoriškai šventę kaip nors parodyti. Kur kitaip negalima - bent
sau, esant galimybei - ir kitiems. Visai suprantamos pastangos,
bet yra ir grėsmė, kad gali ir pasilikti tik išorė ir neliks to,
kas turi būti rodoma. Todėl tą išorę reikėtų nuolat pristabdyti
- ko gero, tai būtų nebloga išeitis. Ji yra, bet nuolat drausminama.
"Gerai, kad ir netikintys švenčia
" Tikriausiai niekas
neįrodė ir nebandys įrodyti, gerai tai ar blogai, o gal visai
be reikšmės. Būna ir taip, kad vadinantys save netikinčiais nešvenčia.
Iš pagarbos ir nenorėdami gadinti. Irgi neblogai. O šventimo gerumas?
Kiekvienas, nors ir mažas šventumo dvelktelėjimas teigiamai paveikia.
Jeigu šventėje šventumas yra, tada taip, bet gal gali jo nelikti?
Mes vis matėme, kad gerai, bet gal todėl taip buvo, kad vaikai
grįždavo pas tikinčius tėvus, senelius. O jeigu netikintys taps
ir seneliai, kas tada liks ir kas bus gerai? Pagoniškas paprotys
be jokios prasmės, kuris netruks išsigimti. Sakys - "balius"
vietoj "Kūčių vakarienės", jau ir dabar vaikai taip
pasako.
Per "Mažąją studiją" buvo kalbama, kad Kalėdų ir Naujųjų
metų šventimas jau nesiskiria: taip pat pageriama, ir tai visai
normalu. Kūčios - dar skiriasi, nes vis dar renkamasi pas tėvus.
Iš tikrųjų - ir Kalėdos dar skiriasi, gal kad nespėjama iš tėvų
išvažiuoti - tos pačios dvasios, kaip ten kalbėjusiųjų išvada.
Bet jie pasakė, kad nesiskiria.
Tačiau kaip ten bebūtų, - skiriasi ar jau nesiskiria, - vis tiek
reikėtų stengtis, kad per Kalėdas gimtų Kristus ir kad tikėjimas
žemėje neišnyktų. Nei per šventes, nei nešvenčių metu. Sako (
ne "Mažoji studija"), kad tikintiems žmonėms apskritai
visos dienos yra šventė. Jie kasdien ir kas valandą turi už ką
Dievui dėkoti, o tai ir yra religinė šventė. Per Kalėdas tik visiems
bendra ir ypatinga padėka už tai, kad žemėje gimė Kristus.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2002 "XXI amžius"