XXI amžius

JAV kariuomenės kapelionai visapusiškai padeda kariams

Kai neseniai Jungtinių Valstijų kariuomenės jūrų pėstininkai išsilaipino Afganistane, niekas neabejojo, kad jie rengėsi mūšiui taip pat, kaip visais amžiais darė kareiviai. Jie peržiūrėjo savo planus, patikrino ginklus ir kitą įrangą. Pagaliau jie parašė laiškus savo mylimosioms. O tada jie pasimeldė.
Kunigas Piteris Džaramiljas gerai žino, kokia svarbi yra malda į mūšį einančiam vyrui. 47 metų dvasininkas tarnauja kariuomenės kapelionu Kanzaso valstijos nacionalinėje gvardijoje. Jis turi kapitono laipsnį, o tarnauja 137-ojo pėstininkų pulko antrajame batalione, kuris yra dislokuotas Kanzas Sičio mieste. Kaip sakė kapelionas, jis turi būti pasirengęs bet kuriuo momentu "eiti ten, kur jo kariai eina". "Mes neįgyjame kovos įgūdžių, tačiau turime žinoti, kaip veikti karo sąlygomis ir rūpintis karių sielovada tiek fronto linijoje, tiek užnugario ligoninėje", - aiškino kapelionas Kanzas Sičio arkivyskupijos laikraščio "The Leaven" korespondentui. Be to, mes turime žinoti, kaip išlikti po biologinio ir cheminio ginklo panaudojimo, kaip veikti esant dideliam skaičiui aukų, kitomis kritinėmis bei stresinėmis situacijomis".
JAV karinių pajėgų arkivyskupijos duomenimis, 365 šalies kapelionai patarnauja karo tarnyboje esantiems katalikams ir jų artimiesiems - 1,2 milijono žmonių, dislokuotų 29 pasaulio šalyse. Tarp šių katalikų yra karo tarnyboje dirbantys kareiviai ir karininkai (Jungtinių Valstijų karinės pajėgos remiasi kontraktais, tai yra samdos pagrindu) bei jų šeimos nariai, taip pat darbuotojai, saugantys vyriausybines įstaigas užsienyje, ir karo veteranų ligoninių pacientai. Prieš metus JAV kariuomenės vyriausiasis kapelionas generolas majoras Geilordas Ganhasas nusiskundė, jog trūksta tarnaujančių kariuomenėje katalikų dvasininkų, todėl tikintieji negali tinkamai išpažinti savo tikėjimo. Nors beveik 20 proc. Jungtinių Valstijų kariškių yra katalikai, tačiau katalikų dvasininkai sudaro tik 8 proc. visų šalies armijoje dirbančių kapelionų. Vadinasi, kad būtų patenkinti su karo tarnyba susijusių amerikiečių katalikų dvasiniai poreikiai, reikia dar bent 200 kunigų.
Pasionistas kunigas Karolis Tornas, dabar tarnaujantis drausmės dalinyje Fort Livenvorte, dešimt metų buvo misionierius Filipinuose, o 1971 metais tapo JAV armijos kapelionu. Kurį laiką jis dirbo 82-ojoje desantinėje divizijoje, kuri 1972-aisiais buvo išsiųsta į Vietnamą kovoti su komunistais. (1975 metais amerikiečiai iš Vietnamo pasitraukė.) Nors kunigas K.Tornas buvo paskirtas į Saigone (dabar šis didžiausias Vietnamo miestas vadinamas anuometinio komunistų lyderio Hošimino vardu) buvusią amerikiečių armijos trečiąją ligoninę, tačiau jo dvasinės pareigos reikalavo rūpintis viskuo, kas tuo metu vyko Vietname. "Tu esi kariškis, tau skirta konkreti tarnybos vieta, bet pirmiausia tu esi kapelionas, - kalbėjo 70-metis kunigas (jis iš aktyviosios tarnybos atsistatydino 1994 metais, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį). - Tai tuo pačiu metu yra ir parapija, ir karinis dalinys su jam skirta dislokacijos vieta bei kovos uždaviniais. Iš esmės tu esi parapijos klebonas, bet kartu vilki uniformą ir dalyvauji manevruose su savo daliniu. Esi pasiųstas rūpintis katalikų sielovada, bet gali tekti padėti kiekvienam. Jeigu vaikinas būna sužeistas ar jam kyla sunkumų dėl girtavimo, tu jam padedi".
Kunigo darbas parapijoje ir kariniame dalinyje skiriasi ir kunigo pavaldumu, sakė Overlen parko Šv.Rožinio Karalienės parapijos 59 metų klebonas kunigas Ronas Livojevičius. Jis JAV karo laivyne kapelionu tarnavo 1974-1996 metais ir atsistatydino turėdamas jūrų pajėgų kapitono laipsnį. "Karo kapelionas yra pavaldus dalinio vadui ir pats iš dalies priklauso vadovavimo struktūrai. Vadas gali nustatyti kapeliono religinės programos prioritetus, - sakė kunigas Kanzaso valstijoje reportažą rengusiam katalikų žinių agentūros CNS korespondentui. - Parapijoje pats klebonas nustato prioritetus ir tiesiogiai priklauso nuo diecezijos vyskupo".
Kadangi kariuomenės kapelionas yra "karys visiems kariams", tai jo veikla neapsiriboja vien sakramentų teikimu katalikams, teigė kunigas P.Džaramiljas. "Aš negaliu rengti pamaldų musulmonams ar žydams, tačiau galiu melstis su jais pagal savo dvasinį supratimą - aiškino jis. - Visgi dažniausiai mums tenka teikti dvasinę paramą, duoti daugybę patarimų. Tai gali būti pavadinta einamąja sielovada. Juk kariškiai susiduria su daugybe problemų: nesutarimai šeimoje ir skyrybos, depresija, didelė įtampa - todėl jiems reikia dvasinės paramos". Kapelionui tenka duoti etinius patarimus ir būti dalinio vado "akimis ir ausimis" - pastebėti moralines problemas.
Karo laivyne kapelionu tarnavęs kunigas R.Livojevičius tokiai nuomonei pritaria. "Laivo kapeliono darbas yra patarti vadovaujančiam karininkui, kad dalinyje nusistovėtų tinkama moralinė atmosfera, - sakė jis. - Kapelionas yra visų dalinio narių sielovadininkas, kartu jis teikia sakramentus tiems, kurie priklauso jo denominacijai". Kitas svarbus šios sielovados aspektas yra padėti kariams, jūreiviams, lakūnams suderinti savo tikėjimo nuostatas su kario pareigomis, tarp kurių gali būti ir kova. "Man pačiam niekada nebūna lengva vykdyti šį kovojančio dalinio kunigo vaidmenį, - prisipažįsta kunigas P. Džaramiljas. - Aš šį uždavinį sprendžiu remdamasis savo tikėjimu, žinodamas, kad Dievas yra visur, taip pat ir kare. (...) Tikiu, kad mano dalyvavimas nėra karo palaiminimo simbolis, bet buvimas ten, kur yra blogis vardan gėrio".

Kare su terorizmu reikia kantrybės ir įžvalgumo

Nors sėkmingai kovojama su teroristais Afganistane, bet tenka stebėti ir kitas šalis, kuriose jie randa prieglobstį, tad politiniai vadovai turi būti ypač kantrūs ir įžvalgūs, pabrėžė JAV karinių pajėgų ordinaras arkivyskupas Edvinas F.O'Brajenas. Savo kalėdiniame sveikinime karo tarnyboje esantiems katalikams jis pabrėžė: "Karinė pergalė Afganistane negali kelti iliuzijos, kad mes panašiu būdu galime susidoroti su terorizmu visame plačiajame pasaulyje". Priminęs "žymias teroristų grupes", esančias tokiose šalyse kaip Irakas, Sudanas, Izraelis, Somalis, Filipinai, karinės diecezijos vadovas teigė, jog "kiekviena situacija labai skiriasi tiek istoriniu ir religiniu, tiek kariniu ir politiniu atžvilgiu".
Palyginęs teroristus su kraują siurbiančiais uodais, arkivyskupas sakė: "Tuo metu, kai mes traiškome šiuos "teroristinius uodus", mums skubiai reikia imtis priemonių ir nusausinti tas purvinas klampynes, kuriose veisiasi šie mirtį nešantys vabzdžiai". Pirmiausia reikia kovoti su didžiaisiais neteisingumais: "šokiruojančiu skurdu, nežmoniška socialine, politine ir religine diskriminacija, kitomis piktinančiomis negerovėmis". "Nors niekas negali teisinti terorizmo, kurio liudininkai mes esame, tačiau dorojimasis su pirminėmis vaidų ir ginčų ištakomis - purvinų klampynių sausinimas - yra ne tik svarbi mūsų, kaip krikščionių, pareiga, bet ir tarnauja mūsų pačių geriausiems interesams", - rašė arkivyskupas E.O'Brajenas.
Jis patikino Jungtinių Valstijų karius ir jų šeimas, kad vykstanti kova su tarptautiniu terorizmu yra teisinga. "Jau daugiau kaip 15 šimtmečių Bažnyčios teisingo karo doktrina legimitizuoja vyriausybių teisę ir pareigą gailestingumu ginti savo nekaltus piliečius nuo išpuolių, net jeigu kaip paskutinę priemonę būtina panaudoti ir jėgą, - pabrėžė ganytojas. - Tie, kurie atsiliepia į šaukimą ginti, kai kyla didelė rizika ir jiems patiems, daro tai, kas yra teisinga, gera, gailestinga. Jie jokiu būdu nenusižengia artimo meilės įstatymui, o tik vykdo Kristaus priesaką: "Nėra didesnės meilės nei atiduoti gyvybę už draugus".
Atskirame laiške kariuomenės katalikų kapelionams arkivyskupas E.O'Brajenas aukštai įvertino karių sielovadininkų darbą dabartinėmis emociškai ir dvasiškai ypatingomis aplinkybėmis, kokių galbūt anksčiau net nebuvo. "Kaip daugelis iš jūsų niekada neužmirš šių 24 valandų per dieną budėjimo, taip tuo labiau jus prisimins karo tarnybos žmonės ir jų šeimos už jūsų suteiktą viltį, padrąsinimą, atkaklumą ir jautrumą tomis sunkiausiomis aplinkybėmis", - rašė JAV kariuomenės ordinaras. Pasak jo, kapeliono darbą efektyvesnį daro daugelis priemonių: pasitarimai, akademinės studijos ir ypač didžiulė pastoracinė kapelionų patirtis. Bet pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės "šiomis didžiausio skausmo dienomis" pirmiausia ieško kunigų globos, yra Jėzus Kristus. "Jų krikšto tikėjimas įžvelgia per šias baisias ir beprasmiškas žūtis vienintelį vilties pagrindą: Kalvarijos sutemos buvo kaip preliudija Kristaus prisikėlimui Velykose", - rašė ganytojas kapelionams.
Arkivyskupas E.O'Brajenas laiško pabaigoje paminėjo, jog dabar, kai JAV kariniai daliniai vykdo operacijas Afganistane ir kitur, ne visada žinoma, kokie kapelionai ir kur yra dislokuoti su savo kariais. Tačiau visada gali būti tikras, kad "jie yra tarp žmonių, jų mylimi ir vertinami už suteikiamą stiprybę, paguodą ir nuraminimą, kuriuos jie vieni tegali duoti".

Parengė M.B.