XXI amžius

Pagarba didvyriams ir senos nuoskaudos Seimo posėdyje

Pasididžiavimo Lietuvos žmonių pilietine branda, tautos didvyriais gaidos, raginimai būti vertiems savo tautos bei senų nuoskaudų, nesutarimų aidai nuskambėjo sekmadienį Lietuvos Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti.
Seimo posėdyje dalyvavo Lietuvai lemtingą naktį žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminės ir artimieji, kruvinojo sekmadienio įvykių liudytojai, skaudžiai nukentėję, tapę invalidais, giminės ir artimieji tų, kurie padėjo galvas, gindami Tėvynės nepriklausomybę Lietuvos pasienyje, prie Seimo rūmų, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos rūmų.
Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai - Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo, Aukštesniojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos Bažnyčių hierarchai bei atstovai, diplomatinių misijų atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, merai, aukštųjų mokyklų rektoriai, tautinių bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjai savanoriai ir kiti garbingi svečiai.
Kalbėdamas iškilmingame posėdyje, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas 1991 metų sausio 13-ąją pavadino viena svarbiausių mūsų valstybės ir tautos istorijos datų, kuomet buvo išlaikytas svarbiausias mūsų pilietinės brandos egzaminas, kai dainos sustabdė sovietinius tankus, nukreiptus į beginklius žmones.
"Juos sustabdė lietuviška daina, gimstanti Rusijos demokratija ir pasipiktinęs pasaulio balsas", - sakė A.Paulauskas. Lietuvos parlamento vadovas visus posėdžio dalyvius pakvietė minutę atsistoti ir tyliai pagalvoti apie tuos, kurių nesugebėjome išsaugoti. "Didvyriais tapo ne vien tie, kurie tomis dienomis žuvo. Didvyriais tapo ne vien tie, kurie nukentėjo nuo tankų ir kulkų. Didvyriais tapo tie, kurie paprasčiausiai budėjo prie Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos, Seimo, Spaudos rūmų, kituose svarbiuose objektuose. Didvyriais tada tapo visi, nes gynė ne bokštą, ne Seimą, ne rūmus... Nes gynė Lietuvą. Nes buvo suvažiavę iš visos Lietuvos. Ir lygiai taip pat Lietuvą ginti buvo pasirengę kiekviename mieste ir kaime", - sakė Seimo posėdyje A.Paulauskas. Jis taip pat priminė tomis dienomis buvusius pasiaukojamo ir ryžtingo spaudos, kultūros žmonių darbų pavyzdžius.
"Tai buvo didvyrių dienos ir mes turime didžiuotis, kad esame karta, kuriai buvo suteikta garbė vieną savo himno eilutę pamatyti gyvą: "Tu, Didvyrių žeme..." Mūsų vaikai turi teisę didžiuotis, kad tada, 1991-ųjų sausį, mes buvome tokie. Mes, Seimo nariai, turime teisę didžiuotis, kad mus į Seimą išrinko... TOKIA TAUTA. Ir nė sekundę neužmiršti: mes neturime teisės būti neverti tokios tautos", - sakė iškilmingame Seimo posėdyje A.Paulauskas.
Vyskupas Eugenijus Bartulis, apmąstydamas praeitį, susikaupdamas ties dabartimi ir žvelgdamas į ateitį, ragino nepamiršti mažos tautos didelės aukos už laisvę. "Mūsų visų uždavinys laisvoje tėvynėje - kurti prasmingą kilnią Lietuvos ateitį", - sakė vyskupas. Kartu jis priminė liūdną statistiką - Lietuvos pirmavimą pasaulyje savižudybių skaičiumi, nepažabotą nusikalstamumą, mažėjantį gimstamumą, vis daugiau vaikų, liekančių tik su vienu iš tėvų, ir ragino Lietuvos vadovus daugiausia dėmesio skirti šeimoms. "Joms privalu suteikti teisines ir socialines garantijas, o būsto stokojantiems jauniems sutuoktiniams suteikti beprocentines paskolas jam įsigyti ir įsirengti. Jaunimu pasitikinti ir į jo ateitį investuojanti valstybė patirs mažiau traumų, galės džiaugtis šeimų laime ir jose krykštaujančiais mažais vaikais", - sakė vyskupas E.Bartulis, pabrėždamas, kad moralės pagrindai padedami šeimose.
Ganytojas ragino su pasitikėjimu ir viltimi žvelgti į Lietuvos ateitį, neteisti ir nesmerkti, neužgaulioti vieniems kitų, o pavyzdingai atlikti savo pareigas ir tiesti meilės, gerumo ranką.
Pasak profesoriaus istoriko Edvardo Gudavičiaus, ir Kovo 11-oji, ir Sausio 13-oji, tokios, kokios jos buvo, ir tai, kas iš jų sekė, atėjo dėsningai. "Tai Lietuvos istorinis paveldas, tai jos vietos pasaulio istorijoje nulemtos datos", - sakė Seimo posėdyje E.Gudavičius. Profesoriaus vertinimu, jei sovietų baudėjams būtų pasisekę 1991 metų sausį paklupdyti Lietuvą, tuomet jie būtų tų pačių metų rugpjūtį susitvarkę ir Maskvoje, kitaip būtų susiklosčiusi ir sovietų imperijos, ir pasaulio istorija. "Sausio 13-ąją Lietuva lėmė šią istoriją. Ji galėjo tai padaryti, nes visada turėjo pakankamai žmonių, turinčių ir norinčių turėti Tėvynę. Tai parodydamas likimas pasirinko Sausio žuvusiuosius, ir Tėvynė gali didžiuodamasi ištarti tuos 14 vardų, apgynusių jos vietą pasaulio istorijoje", - sakė E.Gudavičius.
Lietuvos moksleivių parlamento pirmininko Sauliaus Urbonavičiaus žodžiais tariant, Sausio 13-osios įvykiai jam, kaip jaunam Lietuvos piliečiui, - tai galimybė gyventi taip, kaip jis gali ir nori, galimybė gyventi laisvoje šalyje. Kartu S.Urbonavičius išsakė susirūpinimą tuo, kad kasmet daug jaunų žmonių palieka Lietuvą ieškodami laimės svetur. Moksleivių parlamento pirmininkas suabejojo, ar bus įgyvendintos neseniai Seime priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos. "Dabartiniam moksleiviui ypač rūpi, ar praktikoje jos nesiskirs nuo teorijos", - sakė kalbėtojas. S.Urbonavičiaus nuomone, susiduriant su dabartine realybe, visiems Lietuvos gyventojams reikėtų būti vieningiems ir kovoti už savo ir kitų šviesesnę ateitį.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Karoblis Sausio 13-ąją įvertino kaip vieną svarbiausių datų naujausiojoje Lietuvos istorijoje.
"Kovo 11-oji buvo pirmasis žingsnis mūsų Nepriklausomybės kelyje, o Sausio 13-oji buvo pirmoji didelė pergalė mūsų kelyje", - sakė signataras. Pasak jo, Kovo 11-ąją signatarai išreiškė tautos norą, o Sausio 13-ąją žodį tarė, tiksliau, padarė veiksmą pati tauta.
A.Karoblis pakvietė Lietuvos piliečius įveikti tarp jų pačių esančias blogybes - socialinį neteisingumą, panieką idealams, abejingumą svetimam skausmui. Tik tada bus galima pagrįstai save laikyti Sausio 13-osios žygių ir darbų tęsėjais.
Iškilmingo posėdžio pabaigoje žodis buvo suteiktas Kovo 11-tosios Akto signatarui, rašytojui Kaziui Sajai. Jis perskaitė pareiškimą. Jame grupė signatarų-Sausio 13-tosios įvykių liudytojų, pareiškė pasipiktinimą 2002 m. sausio 11 d. Lietuvos radijo "Ryto garsų" laidoje dalyvavusių Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų Nikolajaus Medvedevo, Kazimieros Danutės Prunskienės, Audriaus Butkevičiaus, Bronislovo Genzelio kalbomis. Anot pareiškimo, "šie mūsų kolegos labai tendencingai ir nedorai aiškino kai kuriuos anų tragiškų ir herojiškų dienų įvykius ir jų priežastis". "Skaudžiausia, kad tos, švelniai tariant, labai subjektyvios politikų kalbos įžūliai žemina mūsų atmintyje dar gyvą, dar kraujuojančią tautos istoriją ir tarsi nuvertina tuos, kurie už mūsų visų laisvę aukojo savo sveikatą ir gyvybę", - rašoma šiame pareiškime.

* * *

Vilniuje, prie Seimo rūmų, memorialo Laisvės gynėjų žūties vietoje ir prie Televizijos bokšto, taip pat Kaune, Vienybės aikštėje, gausiai rinkosi žmonės paminėti tragiškų Sausio 13-osios įvykių.
Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias už Laisvės gynėjus koncelebravo vyskupai Juozas Tunaitis ir Eugenijus Bartulis (jas transliavo Lietuvos televizija), o Kauno Arkikatedroje Bazilikoje - arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, pamokslą sakė vysk. Rimantas Norvila. Kaune Laisvės gynėjų atminimas pagerbtas ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (šv. Mišias aukojo kun. Tomas Karklys).
Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės vardu sekmadienį savivaldybių atstovai padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų Alytuje, Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje, Rokiškyje. Iškilmingo posėdžio deleguoti parlamentarai taip pat padėjo gėlių Medininkų žudynių ir Gintaro Žagunio žuvimo vietoje.

XXI, ELTA