Atnaujintas 2002 m. sausio 23 d.
Nr. 6
(1013)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Darbai
Kultūra
Žvilgsnis
Atmintis
Likimai
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Kurgi tie esminiai pokyčiai?

Nieko jau nebestebina, kai Premjeras ar jo partiečiai savaip traktuoja Lietuvos istoriją, ypač kalbėdami apie okupacijos dešimtmečius. Juk dauguma jų buvo geriausiu atveju prisitaikę prie valdančiojo režimo, o kiti, kiek įmanydami, tarnavo jam. Tačiau daugelį labai nustebino prezidento V.Adamkaus pateiktas Seimui pasiūlymas apsvarstyti įstatymo projektą, kuris pakeistų iki šiol galiojantį Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą. Visų pirma V.Adamkus siūlo atsisakyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Sausio 13-osios atminimo, Lietuvos nepriklausomybės, Dariaus ir Girėno medalių ir pagaliau net Vyčio kryžiaus ordino... Pasak Prezidento, Lietuvoje per dešimt metų įvyko esminių gyvenimo pokyčių, todėl ir Lietuvos apdovanojimai paseno morališkai. Prezidentas galėjo paaiškinti žmonėms, kokie gi yra tie "esminiai pokyčiai". Bent jau sprendžiant iš to, kas dabar vadovauja Vyriausybei ir Seimui, susidaro visiškai kitoks įspūdis. Visomis burėmis skriejama į praeitį. Savo ruožtu Prezidentas siūlo įsteigti naujus tarptautinių pavadinimų ordinus - Riterio ir Komandoro kryžius. Įdomu, iš kokios "Santaros - Šviesos" skrynelės ištraukta ši "racionalizacija"? Neatitinka tikrovės ir teiginys, kad visi žmonės, verti jo paminėtų apdovanojimų, juos gavo. Kaip pabrėžė Seimo narys J.Razma, pats tokių apdovanojimų naikinimas atrodo labai prastai - lyg būtų brėžiamas brūkšnys po Sausio 13-osios data. Lyg fiksuojama, kad tos datos reikšmė yra visiškai nesvarbi. Kaipgi bus su Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Aktu, kuriame aiškiai užfiksuota, jog atkuriamas ankstesnės valstybės tęstinumas? Tradicinių apdovanojimų nuvertinimas ir panaikinimas, netgi prisidengiant Europos Sąjungos vardu, kelia pagrįstą klausimą: gal Prezidentui bei jo patarėjams ir Lietuvos valstybingumas morališkai paseno? Kita vertus, Europos Sąjunga niekada nereikalavo atsisakyti apdovanojimų ir neužsimena apie Riterio ar Komandoro kryžius.
Seimo narys Romanas Sedlickas griežtai kritikavo Prezidento sumanymą. Jo žodžiais tariant, istorija dar gyva, o Sausio 13-osios atminimo medaliais nusipelniusiuosius dar galima apdovanoti mažiausiai trisdešimt metų.
Be to, jeigu ir sumažėjo reikšmė teikti vieną ar kitą ordiną ir medalį, Prezidentas gali ir nesinaudoti tokia galimybe. Būtų daug geriau, jeigu Prezidentas susimąstytų, kokiems asmenims tokie apdovanojimai skiriami, ir neteiktų jų urmu kelioms dešimtims asmenų.

Taigi ir Prezidentas prisijungė prie neokomunistinės valdžios daugumos, bandančios perrašyti istoriją. Suvienodinti tie, kurie, pavyzdžiui, tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis buvo pasirengę mirti po sovietinių tankų vikšrais, ir tie, kurie linksminosi medžiodami. Dar ir šiandien netyla kalbos, kad per Sausio įvykius kai kam net buvo paruoštas lėktuvas išskristi į Maskvą. Sunku pasakyti, kas pasiūlė Prezidentui tokią idėją atsisakyti dar prieškario Lietuvoje įsteigto Vyčio kryžiaus ordino. Gal žmonės, susispietę Prezidentūroje? Iš Amerikos atvykęs, į Seimą patekęs K.Bobelis irgi nestokoja fantastiškų idėjų. Anądien K.Bobelis pasiūlė "amerikoniškai" pertvarkyti kone visą Lietuvos politinę sistemą. Jis siūlo įvesti dviejų rūmų parlamento modelį ir galimybę Prezidentui išlikti partijos nariu, nes esą nepartinis Prezidentas neturi artimų ryšių su Seimu. Tarsi Prezidentui esant partiečiu tokie ryšiai atsirastų. Juk dabartinis Seimas aiškiai įrodė, kad Prezidento nuomonė jam absoliučiai nesvarbi. Kitas dalykas, tokios reformos, sukuriant dviejų rūmų parlamentą, tik dar labiau padidintų valdininkų skaičių, kurių jau ir taip per akis. Žinoma, K.Bobelis jau mato save Prezidentu ir, ragindamas sustiprinti Prezidento galias, iš anksto dirvą sau purena. Jam pritaria ir vadinantis save liberalu, nors pačių liberalų sluoksniuose vadinamas raudonuoju, Seimo narys A.Matulevičius. Jis siūlo radikaliai keisti dabartinę Lietuvos politinę sistemą: daugiau galių suteikti Prezidentui. Susidaro įspūdis, kad aukštus postus užimantys politikai nebeturi ką veikti. Užuot sprendę neatidėliotinas problemas, seimūnai ne tik atiminėja nuosavybę, skiria valstybines pensijas enkavėdistams bei stribams ir "nieko blogo" nepadariusiems Lietuvos žmonėms, bet ir rengia pigius bulvarinius pasirodymus primenančius spektaklius. Ryškiauskas jų - Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje įvykęs Seimo nario V.Uspaskich elgesio svarstymas. Komisijos nariai vos nekibo vieni kitiems į atlapus, spręsdami, ar oligarchas, dalyvaudamas Kėdainių konservų fabriko agurkų reklamoje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Nuspręsta, kad pažeidė. Įdomiausia šioje komedijoje buvo tai, kad keturi iš aštuonių Etikos ir procedūrų komisijos narių dalyvavo V.Uspaskich surengtame prašmatniame agurkų pokylyje. Kaip pareiškė komisijos narė D.Teišerskytė, ji ten nedalyvavo, nes, skaniai užkandus ir išgėrus, būtų neetiška "pasmerkti" kolegą. Beje, ši Seimo narė dar pridarys rūpesčių besiblaškantiems į visa puses liberalams. Ji pasakė neapibrėžtam laikotarpiui sustabdanti narystę Liberalų sąjungoje. Be to, seimūnė sakė svarstanti tolesnius savo žingsnius ir net užsiminė apie kažkokius "radikalius žingsnius". Gal paseks kolegos J.Raistenskio pavyzdžiu ir perbėgs pas valdančiuosius? Juk vadinamosios socialdemokratų partijos vadai išskėstomis rankomis priims bet kokį dezertyrą iš bet kurios partijos.

Užsiimant tokiais "svarbiais valstybiniais reikalais" visiškai niekam nerūpi, kai Virginijos salose ar kokiame nors Rusijos užkampyje įregistruotos firmos net nesirengia mokėti milijoninių mokesčių valstybei. Šiame nusikalstamame orkestre pirmuoju smuiku groja visą Seimą ir Vyriausybę "šokdinantis" Kėdainių oligarchas. Netgi kitas kėdainietis, Seimo narys A.Salamakinas pripažino, jog V.Uspaskich problema tapo visos Lietuvos problema, nes oligarchas visą Lietuvą nori padaryti tarsi kokius Kėdainius.
Baltijos TV žurnalistas A.Matulevičius visai Lietuvai pademonstravo krūvą dokumentų, įrodančių, kaip pagal panorėjusio valdyti visą valstybę dūdelę šoka kone visos Lietuvos teisėsaugos institucijos. Tik kas iš to, kad parodė. Tyli Prezidentas, Premjeras, Seimo Pirmininkas. Ir kaip netylės. Jeigu kuris išdrįstų užkliudyti oligarchą, dar nežinia, kuo viskas galėtų baigtis.
V.Uspaskich žino labai daug "nešvarių" dalykų apie valdančiuosius. O A.Salamakino pagraudenimai, jog oligarchas neturi moralinės teisės būti Seimo nariu, pagraudenimais ir lieka. Patys graudentojai tą puikiai žino. V.Uspaskich bene pirmą kartą viešai pareiškė, jog dėl visų Lietuvą ištikusių bėdų kalčiausi yra komunistai, tarp jų - ir pats A.Salamakinas, jau kelintą kadenciją posėdžiaujantis Seime. Tai jau kažkas naujo. Pasirodo, yra kaltesnių net už V.Landsbergį...
Taip ir gyvenam. Niekas Lietuvoje už nieką neatsako ir neatrodo, kad atsakytų. Vadinamasis valdininkų atsakomybės ar atsisakymų nuo buvusios "finansinės ir komercinės veiklos" įstatymas absoliučiai nieko nereiškia. Tą puikiausiai žino ir vidaus reikalų ministras J.Bernatonis, praėjusią savaitę sakęs, kad jo pagrindinis uždavinys - ginti Lietuvą. Tik keista, kad tuo pat metu į aukštą Generalinės prokuratūros postą vėl grąžinamas kelis kartus susikompromitavęs darbuotojas. Vadovaujamasi senu "nepaskandinamumo" principu. Beveik jau ne paslaptis, kad Lietuvai dabar vadovauja klanai - tarsi kokioje nors Vidurinėje Azijoje. Ir jų išradingumas prisikimšti savo kišenes - begalinis. Keisčiausia šioje situacijoje tai, jog nepaskandinamasis "kreiseris" A.Brazauskas, nepaisydamas jokių torpedų, visu greičiu plaukia Maskvos uosto link...

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija