|
Knyga apie Debeikių bažnyčią
Raimondas GUOBIS
Debeikiečiai, susirinkę į devynerius metus gyvuojančios
kraštiečių bendrijos susirinkimą, susipažino su pristatyta serijos
Spingsulės knygynėlis 17-oji knyga - kun. Kazimiero Mikelinsko
Debeikių bažnyčios istorija. Leidinys skirtas dabartinės Debeikių
Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios 90-metų jubiliejui, nors parašytas
1947 metais ir yra įdomus istorinis šaltinis.
Knygos autorius buvo vienas populiariausių Debeikių
parapijos kunigų. Gimęs 1889 m. lapkričio 8 d. Pasvalio parapijos
Stačiūnų kaime, baigęs kunigų seminariją Kaune, kunigu įšventintas
1914 metais, 1920-1946 metais buvo Debeikių klebonu. Tvirto charakterio,
- ką pasakydavo, tą padarydavo, vyriškas, - prasikaltusiems ir į
sprandą stuktelėdavo. Pavyzdingai tvarkė klebonijos ūkį, kur ūkvedžiu
buvo jo dėdė Jonas Mikelinskas, šalia įvairių pažangių dalykų, išmokęs
debeikiečius gaminti gerą pasvalietišką alų. Mėgo ir suprato muziką,
ateidavo į choro repeticijas ir du sykius per metus surengdavo choristams
pokylius - per šv.Kazimierą ir Šv.Ceciliją. Su parapijiečiais sugyveno
neblogai, bet būdavo ir nepatenkintų.
Bene tris sykius buvo bolševikų areštuotas. Gyvendamas
Zarasuose, 1919 metais suimtas kaip įkaitas, beveik metus vargo
sunkiuosiuose darbuose Smolenske. 1940 metais Raudonajai armijai
užėmus Lietuvą, buvo įkalintas Utenos kalėjime, o 1946-aisiais nuteistas
dešimt metų lagerio. Už tai, kad buvo parašęs Utenos kalėjimo prisiminimus,
kad pokalbiuose reiškęs nepasitenkinimą naujos valdžios žemės reforma,
sunkiomis prievolėmis, sakęs, kad sovietų valdžia reikalauja daug,
o duoda mažai. Kalbėjęs, kad karas tarp Sovietų Sąjungos ir Anglijos
bei Amerikos neišvengiamas ir komunizmas bus sunaikintas
.
Kunigas devynerius metus praleido Mordovijos lageriuose.
Sugrįžęs jautėsi neblogai. 1955 metais vyskupui Kazimierui Paltarokui,
susirūpinusiam pasiųsti į pagalbą vikarą, rašė, kad dar pats visur
suspėja, o ir parapija sumenkusi: iš buvusių 3860 parapijiečių telikę
2800, taip pat nebereikia dėstyti tikybos mokyklose, dirbti su organizacijomis.
Darbų, palyginti su prieškariu, likę apie 20 procentų.
Debeikiečiai kun. K.Mikelinską mylėjo, nes po
metų, 1956-ųjų pavasarį, jį paskyrus į Alantą, atsisveikindami parapijiečiai
net ašaras braukė ir prašė vėl sugrįžti. Debeikiečiai net du sykius
rašė laiškus vyskupui K.Paltarokui, prašydami paklausyti jų širdžių
balso ir grąžinti į parapiją numylėtąjį sielų ganytoją K.Mikelinską.
Taip pat kreipėsi ir į Religinių kultų reikalų įgaliotinį Pušinį:
Kun. Mikelinskas pas mus turėjo labai didelį autoritetą ir pasitikėjimą,
ir jo paskyrimas mūsų klebonu pakeltų mūsų nuotaiką ir padvigubintų
mūsų darbštumą.
Ir pats kun. K.Mikelinskas, nors anksčiau norėjęs
pasilikti Alantoje, panoro sugrįžti į Debeikius ir praleisti ten
likusį gyvenimą. Deja, to gyvenimo tebuvo likę vos keli mėnesiai.
Eidamas į bažnyčią apledėjusiu taku parkrito, susitrenkė ir 1957
m. gruodžio 30 d. mirė. Kaip prašė, buvo palaidotas Debeikiuose,
šventoriuje, senosios bažnyčios didžiojo altoriaus vietoje, po Švč.Dievo
motinos statula.
Kunigaudamas Debeikiuose K.Mikelinskas rūpinosi
naujai pastatytos bažnyčios įrengimu: pastatyti Bruno Goebelio 22
balsų pneumatiniai vargonai, nupirktos kryžiaus kelio stotys, padirbtos
šešios klausyklos, nupirkti varpai, išdekoruotas bažnyčios vidus
ir kt. Didelis kunigo darbas - su istoriko kruopštumu, nuosekliai,
be tuščių žodžių, parašyta parapijos istorija. Ėmėsi šio darbo vyskupo
K.Paltaroko paskatintas, mat ganytojas taip pat domėjęsis istorija,
1936 metais išleidęs knygelę Panevėžio bažnyčios, manė surinkti
visų vyskupijos bažnyčių istorijos duomenis. Suprasdamas, kad vienas
to padaryti nepajėgs. 1940 m. vasario 26 d. laišku įpareigojo šiam
darbui klebonus. Nurodė darbo planą, pateikė aštuonių punktų klausimyną.
Kun. K.Mikelinskas šio darbo rimtai ėmėsi: matyt, po karo Bažnyčios
archyvas dar buvo turtingas. Dabar dalis anuomet istoriją rašant
naudotų dokumentų yra pražuvę. Istoriją autorius kelis sykius perrašė,
yra išlikę keli 1945-1946 metų dailiu raštu surašyti egzemplioriai,
kurių vienas ir buvo panaudotas išleidžiant šią knygelę.
© 2004 "XXI amžius"
|