|
Dviprasmiškos nuostatos
Petras KATINAS
Pagaliau grupė žinomų Lietuvos inteligentų, mokslininkų,
meno ir literatūros pasaulio žmonių kreipėsi į premjerą A.Brazauską,
ragindami jį principingiau ginti Lietuvos demokratiją. Kreipimasis
visiškai suprantamas, nes nėra priimtina tai, kas vyksta Lietuvoje,
kai Prezidentūroje susispietė žmonės, vadovaujami į įstatymus, Konstituciją
nekreipiančio dėmesio bei sulaužiusio priesaiką Prezidento. Šviesuomenės
atstovų kreipimesi į Premjerą tiesiog sakoma, kad šiandien tiek
vakarietiškai Lietuvos orientacijai, tiek krašto demokratijai ir
nepriklausomybei yra iškilęs rimtas pavojus. Atkurta Lietuvos valstybė
dar niekad nebuvo taip grėsmingai priartėjusi prie visiško teisinio
nihilizmo ir anarchijos ribos. Laiško Premjerui atstovai viliasi,
kad A.Brazauskui ir jo vadovaujamos partijos nariams vis dėlto pakaks
asmeninės atsakomybės, moralinės tvirtybės ir politinės valios teisinei
valstybei apginti, kad jie imsis ryžtingų veiksmų ir užkirs kelią
prasidėjusiai mūsų valstybės erozijai.
Beje, tarp laišką pasirašiusiųjų - toli gražu
ne dešiniųjų rėmėjai, o netgi atvirai kairiosios pakraipos inteligentai.
Dalis jų buvo liūdnai pagarsėjusio su KGB palaiminimu įkurto Ateities
forumo veikėjai, paskelbę mirtiną karą Landsbergio diktatūrai.
Tad priskirti dešiniesiems profesores Meilę Lukšienę, Vandą Zaborskaitę,
aktorių Laimoną Noreiką ir kitus jokiu būdu negalima. Kad šviesuomenės
atstovai kreipėsi į A.Brazauską, irgi nereikia stebėtis. Juk kreiptis
į patį R.Paksą yra beviltiškas dalykas. Nesmagu, kad be kelių mintinai
išmoktų trafaretinių frazių, jokio normalaus atsakymo iš jo niekas
nesulaukia. Savaime suprantama, kad dabar Lietuvoje tik A.Brazauskas
ir jo partija turi realią valdžią, ir apkalta R.Paksui priklausys
nuo A.Brazausko ir jo partiečių pozicijos. O ta pozicija iki šiol
visiškai neaiški. Tuo labiau kad prorusiškos jėgos šioje partijoje,
kaip ir Prezidentūroje, labai galingos. Pakanka tik paminėti tokius
Seimo narius kaip V.Einorį, M.Pronskų, A.Macaitį bei panašius. O
ką jau kalbėti apie K.Prunskienę, J.Veselką, R.Pavilionį, prezidentinius
liberaldemokratus. Tikėtis, kad jie balsuos už aiškiai suformuotą
apkaltą R.Paksui, nėra jokios vilties. Pats partijos vadas ir Premjeras,
prasidėjus šiam skandalui, darė gana keistus pareiškimus, netgi
rodančius, kad A.Brazauskas buvo R.Pakso pusėje. Tai, žinoma, nieko
naujo. Nuo senų laikų įpratęs taip elgtis, pirmiausia akylai žiūrėdamas,
iš kur vėjas pučia. O tokie vėjai keisdavosi gana dažnai, netgi
iš tariamai monolitinio Kremliaus pusės. Todėl stebėtis tokia A.Brazausko
pozicija nederėtų. Na, o jo partijos vadovybės, tai yra partijos
tarybos, nuomonė irgi visiškai neaiški, dargi chameleoniška. Tai
paaiškėjo po praėjusį ketvirtadienį vykusio partijos tarybos posėdžio,
kuriame taryba nusprendė padaryti pertrauką apkaltos procese Seime,
kol bus paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Tai akivaizdus
apkaltos proceso vilkinimas. Kitaip šio sprendimo vertinti negalima,
kad ir kokiais Seimo Statuto ar teisiniais aktais manipuliuotų šios
partijos įtakingieji veikėjai.
Tokioje maišalynėje visiškai suprantami R.Pakso
patarėjo G.Šurkaus gąsdinimai, jog po poros mėnesių R.Paksas pateiks
stulbinančių dalykų apie aukščiausių valstybės vadovų nedorybes.
Kitaip vertinti tokius G.Šurkaus pareiškimus kaip atvirą šantažą
negalima. Tuo labiau žinant, kad paties A.Brazausko ir kitų jo partiečių
sukauptus didžiulius turtus ne aitvarai sunešė. Pats G.Šurkus taip
tiesiai ir pasakė, kad jis, gaudamas daugiau kaip tris tūkstančius
litų per mėnesį, neįstengtų privatizuoti šešiolikos aukštų viešbučio.
Tai pirmas signalas A.Brazauskui, kad kompromituojančios medžiagos
pažeisti A.Brazausko autoritetą Prezidentūra turi daugiau nei pakankamai.
Net ir pats Prezidentas, dar kartą smagiai pailsėjęs Palangoje,
pareiškė turįs būdą, kaip laimėti apkaltos mūšį. Aišku, Lietuvos
visuomenę vargu ar galima dar labiau kuo nors nustebinti, ypač paskelbiant
apie aukštų valdininkų nežinia kokiais būdais įsigytus turtus. Tuo
labiau kad apie juos visi puikiai žino. Visa bėda ar laimė yra ta,
jog tokie skelbiami kompromatai valdančiajai daugumai, ypač A.Brazausko
elektoratui, jokios įtakos nedaro. Pakanka prisiminti tik žurnalisto
Valdo Vasiliausko skelbtų demaskuojančių A.Brazausko ir jo bendrapartiečių
partinių nomenklatūrininkų šunybes straipsnių seriją, vėliau išleistus
atskira knyga Amžinasis nomenklatūros pavasaris. Na, ir kas! A.Brazauskas
buvo išrinktas Lietuvos Prezidentu, o jo varžovas amžinos atminties
Stasys Lozoraitis, kuriam nesugebėjo mesti jokių kaltinimų korupcija,
kyšininkavimu ar panašiai netgi KGB juodųjų technologijų specialistai,
pralaimėjo. Taigi R.Paksui, G.Šurkui, R.Pavilioniui, S.Jačėnui reikės
gerokai paplušėti siekiant sukompromituoti dabartinės valdžios šulus.
Anie irgi nepėsti. Neatsitiktai G.Šurkus jau kalbėjosi su naujuoju
muitinės vadovu generolu, iki šiol buvusiu Premjero patarėju Jurgiu
Jurgeliu ir kitu A.Brazausko patarėju Viliumi Kavaliausku, kuris
po nepriklausomybės atkūrimo buvo įvardytas kaip KGB agentas Karalius.
Tai, aišku, ne šiaip sau. Patarta tam pačiam J.Jurgeliui pernelyg
nesistengti tvarkant pasienio reikalus. Antraip paskelbs kompromatą
ir prieš patį generolą. Juk V.Mazuronio ir G.Šurkaus komandai aktyviai
padeda pats STT vadovas V.Junokas. Todėl didelio vargo surinkti
medžiagą nereikės. Tad G.Šurkaus tikinimai, jog galimų priešlaikinių
Prezidento rinkimų kampanija bus užmušanti, visai realūs.
Prezidentas ir jo rėmėjai, gana greitai apsipratę
su tam tikrais praradimais, perėjo į aktyvų kontrpuolimą. Ir to
puolimo aktyvumas palaipsniui didės, nes, kaip skelbiama, pagrindinė
bomba bus susprogdinta po poros mėnesių. Mat tada jau visiškai
įsisiūbuos Seimo rinkimų kampanija. Prieš uždegant tos bombos dagtį,
jau dabar vyksta parengiamieji darbai. TV-4 televizijos žvaigždė
Rūta Grinevičiūtė jau net specialią saugumo tarnybą TTT įkūrė ir
per ją puola pirmiausia VSD ir visus kitus, drįstančius kritikuoti
R.Paksą ar atskleisti jo žygdarbius. Matyt, vien mulkinimo per
Koridos laidą jau nebepakako. Pagaliau daugeliui jau nusibodo
vis tie patys V.Uspaskich, V.Šustausko, R.Pavilionio ar J.Veselkos
veidai, neišnykstantys iš Koridos. Reikėjo sugalvoti kokį nors
naują rafinuotą dalyką. Beje, pati R.Grinevičiūtė visada atsiranda
ten, kur reikia. Pakanka prisiminti vien tik jos stachanovietiškai
per porą savaičių parašytą ir išleistą knygą apie neteisėtą Mažeikių
naftos pardavimą amerikiečiams. Tik visiškas neišmanėlis gali neigti,
kad šis epochos kūrinys buvo parašytas ir paskelbtas už Lukoil
pinigus.
Rusiškų pinigų kvapas lenda per visus plyšius,
deja, ne tik Prezidentūroje. Neatsitiktinai vienas pasirašiusių
atvirą laišką Premjerui garsus istorikas Antanas Tyla pareiškė,
jog dabartiniai įvykiai Lietuvoje jam labai primena 1940 metus,
pasitraukus į užsienį prezidentui A.Smetonai, kai valdė J.Paleckio
liaudies vyriausybė, laidojusi Lietuvos valstybę. Tik neaišku,
kas yra tas dabartinis Dekanozovas, diriguojantis Prezidentūrai
ir savo autoritarinių užmojų neslepiančiam R.Paksui. Bet tai, kad
toks naujasis Dekanozovas yra, ir ne vienas, niekam neturi kelti
abejonių. Na, o parsidavėliškų rašeivų atsirado ir 1940-aisiais,
tuo labiau dabar. Be R.Grinevičiūtės, beje, perbėgusios iš Klaipėdos
dienraščio pas R.Pakso apdovanotą ordinu Vakarų ekspreso redaktorių,
vieną iš Tomkų dinastijos atstovų, yra ir kitų. Tiesa, kol kas ne
per daugiausia. Visa laimė, kad dar ne visi žurnalistai parsiduoda
už pinigus ir ordinus. Beje, R.Grinevičiūtės cinizmui nėra jokių
tabu. Nespėjo Lietuvos intelektualai ir mokslininkai paskelbti savo
atviro laiško Premjerui, kai ji Vakarų eksprese į šuns dienas
išdėjo profesorius, daktarus ir rašytojus, kurie esą A.Brazausko
rankomis sumanė išmesti R.Paksą į istorijos šiukšlyną. O tai jau
didžiausias nusikaltimas.
Nors, tiesą sakant, daugeliui šis Lietuvos šviesuolių
kreipimasis į buvusį pirmąjį kompartijos sekretorių, raginant jį
ginti demokratiją, atrodo nelabai logiškas ir duoda R.Pakso gynėjams
papildomų argumentų. Tačiau šiuo metu iš tiesų nėra į ką daugiau
kreiptis. Juk visa valdžia priklauso tik vienam Premjerui. Seimo
dauguma irgi sėdi jo kišenėje. Seimo Pirmininkas faktiškai jau nustumtas
nuo valdžios ir sėkmingai stumiamas toliau, ir jokios įtakos, ypač
socialdemokratinei daugumai, nedaro. Taigi intelektualams tiesiog
nebuvo iš ko rinktis. Negi kreipsis į V.Uspaskich, kuris jau pareiškė,
jog galimuose priešlaikiniuose Prezidento rinkimuose jo Darbo partija
iškels savo kandidatą ir tas užtikrintai laimėsiąs rinkimus. Pats
V.Uspaskich pasitenkins tik kuklia Premjero kėde. Bet tų galimų
rinkimų dar reikia sulaukti. Iki to laiko R.Paksas ir jo tikrieji
šeimininkai visomis išgalėmis pirmiausia stengsis sunaikinti labiausiai
jų nekenčiamą Valstybės saugumo departamentą. Taigi tenka kartu
su istoriku A.Tyla prisiminti tragiškus 1940-uosius. Juk ir tada
Maskva pirmiausia pareikalavo Lietuvos saugumo vadovų Skučo ir Povilaičio
galvų. Ir jas, deja, bemat gavo. Dabar ir vėl daugiau nei keisti
sutapimai. Juk R.Paksas reikalauja jau ne vien pašalinti VSD vadovą
M.Laurinkų, bet ir jo pavaduotoją A.Pocių. Tokie reikalavimai, žinoma,
surašyti Maskvoje. Ir ne koks A.Kikališvilis juos surašė, o Lubiankos
specialistai. Aišku, pasinaudodami ir Rusijos mafijos paslaugomis.
Gal todėl VSD vadovui M.Laurinkui, prieš savaitę viešai paskelbus
naujus faktus apie kontrabandos bosų daromą įtaką Prezidentūroje,
iš ten pasipylė tiesiog isteriški kaltinimai M.Laurinkui ir visam
jo vadovaujamam Valstybės saugumo departamentui. Juk ne juokas
VSD nustatė, kad Lietuva tapo kontrabandininkų koridoriumi, per
kurį iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos plaukė į Vakarų Europą
ir JAV ne tik cigaretės, bet ir narkotikai, kitos psichotropinės
medžiagos, alkoholis, ginklai, vyko prekyba žmonėmis. Beje, ne tik
VSD, bet ir Seimo komisija nustatė, jog nusikalstamo pasaulio autoritetai,
drauge su kai kuriais verslininkais bandė kartu su R.Paksu nušalinti
VSD vadovą ir generalinį policijos komisarą.
Susitikęs su jam parašiusiais atvirą laišką inteligentijos
atstovais, A.Brazauskas neįprastai ryžtingai pareiškė, kad apkaltos
procesas privalo baigtis iki gegužės 1-osios, kai visa Europa ir
Lietuva švęs naujų narių priėmimą į ES. Gal taip ir atsitiks, bet
beveik visiškai galima neabejoti, jog tai toli gražu dar ne skandalo,
virstančio valstybės tragedija, pabaiga.
© 2004 "XXI amžius"
|