|
Saudo Arabija: nusileisti
ar patekti teroristų nemalonėn?
Saudo Arabijos vyriausybė visomis išgalėmis siekia
pagerinti santykius su JAV, kurie itin paaštrėjo po tragiškųjų 2001-ųjų
rugsėjo 11-osios įvykių bei karo Irake pradžios. Didžioji visuomenės
dalis vyriausybės sprendimui nelinkusi pritarti. Kiekvieną savaitę
vyksta didesni ar mažesni konfliktai. Todėl vyriausybė buvo priversta
leisti ieškoti gamtinių dujų keturioms užsienio kompanijoms, kurių
nė viena nėra valdoma amerikiečių.
Politikos apžvalgininkai viena karo Irake priežasčių
įvardija JAV norą įbauginti Saudo Arabiją, valstybę, kuri nė nemėgina
slėpti remianti teroristines organizacijas, tarp jų ir Al Qaedą.
Saudo Arabijoje amerikiečių spaudimas buvo jaučiamas gerokai prieš
amerikiečių kariams atvykstant į kaimyninio Irako teritoriją. Galingiausios
pasaulio valstybės nusivylimui, Saudo Arabijos vadovai nepanoro
ir vargu ar artimiausioje ateityje panorės glaudžiai bendradarbiauti.
Politikai nesuinteresuoti ieškoti sąjungininkų tarp amerikiečių,
kai jų šalyje daugelis paprastų piliečių neslepia simpatijų garsiajam
Al Qaedos teroristų tinklui, kuris, anot jų, islamo interesams
atstovauja kur kas geriau nei valdantysis režimas.
Tuo tarpu Saudo Arabijos vyriausybei tenka rinktis
vieną iš dviejų galimų variantų: nusileisti JAV reikalavimams ir
patekti teroristų nemalonėn arba ir toliau remti teroristines organizacijas
bei laukti amerikiečių karinių pajėgų antpuolio. Ilgą laiką šios
valstybės vadovams pavyko balansuoti ir įtikti abiem pusėms, tačiau
dabar artėja apsisprendimo valanda. Saudo Arabijos piliečiai noriai
dalyvauja karuose, vykstančiuose musulmoniškose valstybėse. Ir tai
toli gražu ne vienintelė arabų ekspansija į užsienį. Saudo Arabija
kaip įmanydama siekia neprarasti įtakos islamą išpažįstančiose šalyse,
valdantysis režimas stengiasi slėptis po religingumo kauke ir pridengti
nežabotą korupciją bei poelgius, kurie vargu ar suderinami su Korano
mokymais. Pasak kai kurių kritiškai vyriausybės atžvilgiu nusiteikusių
politikų, šiandieninėje Saudo Arabijoje neliko nieko švento, išskyrus
šventuosius Mekos ir Medinos miestus, kasmet sutraukiančius maldininkų
iš viso pasaulio minias.
1991-aisiais amerikiečiams nusprendus ginti Kuveito
interesus ir įžengus į Iraką, Saudo Arabija leido amerikiečių kariškiams
įsikurti savo šalyje. Pasibaigus karinei operacijai, viešoji nuomonė
gerokai pasikeitė. Arabai piktinosi amerikiečių veiksmais, kaltino
juos sąmoningai siekiant sunaikinti Iraką bei irakiečius. Amerikiečių
karinių dalinių dislokavimas Saudo Arabijos teritorijoje įpylė alyvos
į ugnį, atsirado tvirtinančių, kad amerikiečiams paprasčiausiai
ne vieta šventojoje arabų žemėje. JAV lyderiams nutarus išvesti
armiją iš Saudo Arabijos, galvas pakėlė Al Qaedos teroristai.
Jie suprato, kad išaušo šlovės valanda. Tuo tarpu Saudo Arabijos
vyriausybei amerikiečių išvykimas nebeatrodė pati geriausia išeitis,
mat, nors ir būdami priešais, amerikiečiai vis dėlto sugebėjo garantuoti
saugumą šalies viduje bei garantavo apsaugą nuo užsienio priešų.
Beveik kartu su amerikiečių kariniais daliniais į užsienį pasitraukė
ir O. bin Ladenas.
Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios Vašingtonas leido
aiškiai suprasti, kad teroristus remiančios valstybės nesulauks
amerikiečių pasigailėjimo. Pasak aukštus postus užimančių JAV pareigūnų,
visas pasaulio valstybes galima suskirstyti į dvi rūšis: vienos
jų palaiko amerikiečius ir jų kovą prieš terorizmą, o visos kitos
automatiškai tampa amerikiečių priešais. Trečios pozicijos paprasčiausiai
nėra. Amerikiečiai blogio ašimi tąkart pavadino Iraką, Iraną ir
Šiaurės Korėją, tačiau ne ką mažiau grėsmingomis pavadino ir Saudo
Arabiją, Siriją, Pakistaną ir išreiškė susirūpinimą Indonezija.
Islamo, Vidurio Rytų širdimi ir Al Qaedos lopšiu pavadinta Saudo
Arabija atsidūrė pasaulio visuomenės dėmesio centre.
Vašingtonui Saudo Arabijos noras bendradarbiauti
reikštų ne tik sutikimą neremti finansiškai bei moraliai Al Qaedos
teroristų, bet ir garantijas, jog tokiu pavyzdžiu paseks kitos musulmoniškos
valstybės. Rijade įsikūrusiems Saudo Arabijos vadovams amerikiečių
parama būtina, mat priešingu atveju pati vyriausybė gali tapti teroristų
taikiniu. Tuo tarpu amerikiečiai sakosi esą pasirengę stabilizuoti
padėtį šioje šalyje. Pastebimi ir tam tikri pokyčiai Saudo Arabijos
vyriausybės veiksmuose: antai, ne taip seniai buvo viešai paskelbta,
kad ši valstybė neberems Čečėnijos kovotojų.
Tačiau energetikos rinkos arabai jokiu būdu nesutinka
perleisti amerikiečiams. Sausio pabaigoje paskelbus konkursą dėl
gamtinių dujų paieškos bei gavybos, vyriausybė priėmė Rusijos Lukoil
bei Kinijos Sinopec pasiūlymus. Šios kompanijos negali pasigirti
tokia gamtinių dujų paieškos patirtimi kaip, tarkim, konkurse dalyvavusios
amerikiečių kompanijos. Toks vyriausybės sprendimas greičiau politinis
nei ekonominis, tai iššūkis pasauliui, skelbiantis, kad Saudo Arabija
nė už ką nepatikės savo gamtinių išteklių amerikiečiams. Galbūt
taip arabai tikisi sulaukti Rusijos bei Kinijos pagalbos, nes abi
šios valstybės yra JT Saugumo Tarybos narės, kuri panorėjusi galėtų
neleisti amerikiečiams įžengti į Saudo Arabijos teritoriją su ginklu
rankose. Rusija ir Kinija džiūgauja. Joms gamtinių dujų gavyba Saudo
Arabijos teritorijoje atneš nemažos naudos. Lukoil tikisi atsigriebti
už nesėkmes Venesueloje ir skelbia nepagailėsianti šiam projektui
200 milijonų dolerių, kuriuos investuosianti per penkerius metus.
Rusai laukia bent 15 proc. pelno ir mano čia įgysiantys vertingos
patirties. Panašių vilčių turi ir kinai.
Na, o amerikiečiai vos prieš keletą savaičių išvykti
iš JAV liepė šešiolikai Saudo Arabijos diplomatų. Išvarytieji diplomatai
apkaltinti už ambasados sienų skelbę islamo tiesas ir nusižengę
diplomatiniam statusui deramam elgesiui. Jei taip būtų nutikę kiek
anksčiau, šis skandalas greičiausiai net nebūtų iškilęs į viešumą.
Šiandien Vašingtonas tylėti nelinkęs. Šis iš pirmo žvilgsnio nedidelis
incidentas nepagerins ir taip ne per geriausių Vašingtono ir Rijado
santykių. Galutinai stabilizavus padėtį Irake, Vašingtono pareigūnai
neabejotinai žvilgsnius nukreips į kitas terorizmą remiančias valstybes.
Vienu galimų amerikiečių taikinių gali tapti ir Saudo Arabija. Esama
duomenų, kad Saudo Arabijos karališkoji šeima remia Al Qaedos
teroristus, nors tai oficialiai neigia. Jei paaiškėtų, kad tai tiesa,
vargu ar amerikiečiai atsisakytų ketinimų pratęsti karinių operacijų
ciklą Vidurio Rytuose.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2004 "XXI amžius"
|