Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Mums rašo
Darbai
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Įkurtuvės labdaros namuose

Benjaminas ŽULYS

Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Virginijus Veprauskas, „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, Šv. Antano parapijos klebonas kun. Vytenis Vaškelis džiaugiasi naujomis Sriubos valgyklos patalpomis

Jauku, šilta, patogu

Džiugios įkurtuvės įvyko Kaune, Partizanų gatvės penktuoju numeriu pažymėtame name. Čia iš senųjų patalpų Jovarų gatvėje, Vilijampolėje, persikėlė Kauno arkivyskupijos „Caritas“ labdaros įstaiga - Sriubos valgykla. Jos pirmoji, nuolatinė ir dabartinė vedėja Regina Aksomienė gerai pamena 1989 metų šv. Kūčių vakarienę, į kurią pirmą kartą susirinko varguoliai, kiti socialiai remtini žmonės. Tai buvo šios valgyklos gyvavimo pradžia. Žinia apie tokios valgyklos atsiradimą greit pasklido ne vien po Vilijampolę, bet ir plačiau. Ne vienam pavargėliui skalsios sriubos dubuo nors šiek tiek lengvino dažnai sunkią, nepritekliu paženklintą dieną, nes ne kiekvienas galėjo padėti ant savo stalo karšto viralo su duonos rieke. Tad lankytojų valgykloje niekad nestigo.

Paroda „Šv. Kazimiero gyvenimas“

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Eksponuojama neseniai restauruota unikali tapybos drobė “Šv. Kazimieras tarp angelų” Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Kardinolas Juozas Audrys Bačkis šiuos metus paskelbė Šv. Kazimiero metais. 1604 metais Vilniuje buvo iškilmingai paminėtas šv. Kazimiero kanonizavimas. Nuo to laiko praėjo 400 metų. Be to, sukanka penkiolika metų, kai šv. Kazimiero karstas 1989 metais jaunų žmonių rankomis buvo perneštas iš sovietinės tremties vietos – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios į karališkąją koplyčią Arkikatedroje Bazilikoje. Minint šiuos jubiliejus, kovo 4 dieną Lietuvos dailės muziejuje atidaryta paroda „Šv. Kazimiero gyvenimas“ („Vita Sancti Casimiri “). Parodos iniciatoriai – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevičius. Per parodos atidarymą kalbėjusi dr. Irena Vaišvilaitė pabrėžė, koks brangus šv. Kazimieras vilniečiams. Jis savas, gyvas, gerbiamas, nešykštintis malonių tiems, kurie jų prašo. Jis nesinaudojo karališkomis privilegijomis, nevažinėjo karieta, gatvėmis vaikščiojo pėsčias, šelpė vargšus, telkė, vienijo žmones. Net miręs pasirodė debesyse prie Polocko ir taip padėjo lietuvių pulkams laimėti mūšį.

Žuvusiesiems,
nukankintiems, išniekintiems,
bet nepalūžusiems partizanams atminti

Petras KATINAS

Kadras iš režisieriaus Jono Vaitkaus vaidybinio kino filmo “Vienui vieni”

Pagaliau Lietuvos kino teatrų ekranuose pasirodė Nacionalinės premijos laureato, teatro ir kino režisieriaus Jono Vaitkaus net keletą metų kurtas vaidybinis filmas bene apie patį didvyriškiausią Lietuvos istorijos laikotarpį – pokario partizanų kovą prieš bolševikų okupaciją. Ne tik likę gyvi tos tragiškos, tačiau didvyriškos kovos dalyviai, bet ir visi tie, kuriems iki šiol kelia pasididžiavimą tas didingas istorijos laikotarpis, pastebi, kad filmo „Vienui vieni“ kūrimas dėl daugelio valdančiųjų nenoro ir neišblėsusios neapykantos tų kovų dalyviams, geriausiems Lietuvos sūnums ir dukroms, užsitęsė taip ilgai. Vos ne tiek pat metų, kiek truko ta nelygi kova su pavergėjais. Kova, kuri ne tik savo trukme, bet ir jos dalyvių didvyriškumu bei pasiaukojimu neturėjo sau lygių nė vienoje Stalino okupuotoje Europos šalyje. Tai filmas ne tik apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą ir jo brolius Jurgį, Stasį bei Antaną, kurie 1944 metais, prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai, motinos palaiminti išėjo į kovą su pavergėjais. Toje kovoje sudėta milžiniška auka - keliasdešimt tūkstančių pačių geriausių Lietuvos jaunų žmonių padėjo galvas ant Tėvynės laisvės aukuro.