Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Ora et labora
Mums rašo
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Mįslė ant ratukų

Kun.Kazimieras Ambrasas, SJ

Marius Viluckas kviečia į savo darbų parodą „Eglės galerijoje“ Kaune

Nuo apsemtų, kaip akys mato, liūliuojančių Neries ir Nemuno vandenimis pakrančių akys nejučiomis nuklysta jau spėjusiomis kur ne kur prasausti pašalėmis, spėjusiomis per vieną kitą lietingą dieną prarasti sniego kauges, iš kurių beliko žiupsneliai pajuodusių, peržiem sniego kalnuose tūnojusių puvėkšlių saujos, vaikų numesti sužliugę popiergaliai. Bet netrukus negailestingos geltonais žaketais apsitaisiusios dvikojų miesto skruzdėlių – etatinių savivaldybės tarnautojų tvarkytojų ilgakotės šluotos ir tuos paskutinius vėpūtiniais pasidabinusios žiemos statinius nušluos į šiukšliadėžes... Senamiesčio gatvele netrunki pasiekti vieną garsesnių šios miesto dalies – Raguvos gatvelės 9- 2, kur iškaba liudija, kad čionai „Eglės galerija“, kuri „maloniai kviečia aplankyti Mariaus Vilucko parodą“, veikiančią iki balandžio 10 dienos. Pro jos stiklines duris matai nedidelį parodos plotą, pilną prisikimšusį jaunų ir žilų žmonių. Tačiau labiausiai dairaisi tos parodos autoriaus.

Lietuvos Vyskupų Konferencijoje

2004 m. kovo 16 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvavo visi Lietuvos vyskupai ordinarai ir augziliarai, išskyrus Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką. Apaštališkajam nuncijui, kuris yra išvykęs, atstovavo reikalų patikėtinis mons.  Charlesas Balvo. Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas.

Mons. Ch.Balvo informavo apie balandžio pabaigoje rengiamą Baltijos kraštų vyskupų susitikimą Taline.

Kun. Aušvydas Belickas vyskupams pristatė intervencijos principus ir praktiką, taikomą priklausomybės nuo alkoholio atvejais. Specialius kursus užsienyje baigęs prelegentas supažindino su alkoholizmo ligos, nuo kurios kenčia ir kunigai, simptomais, patarė, kaip dera elgtis tokių ligonių atžvilgiu, idant jiems būtų suteikta didžiausia pagalba.

Kristaus malonės „akmuo“

Gavėnios penktąjį sekmadienį bažnyčiose skaitoma Evangelijos ištrauka dar kartą mus įtikina: Viešpaties Jėzaus gailestingoji meilės srovė nesulaikomu srautu sruvena visiems, bet ypač - nusidėjėliams.

Sykį fariziejai, atvesdami pas Kristų vieną moteriškę, sučiuptą svetimaujant, spendė Jam pinkles, tikėdamiesi, kad Jis, turbūt gindamas tą nusidėjėlę, savo kalboje susipainios, o tuomet jie turės neabejotiną priežastį Jį apkaltinti ir pasmerkti (plg. Jn 8, 1 – 6).

Tačiau įvyko toks dalykas, kurio niekas nesitikėjo: Jėzus tylėjo ir, nekreipdamas jokio dėmesio į susirinkusiuosius, kažką rašė ant žemės. Nors Evangelija nepaaiškina, ką Viešpats pasilenkęs pirštu rašė, bet galima būtų numanyti, kad Jis jiems (kol žydai vis nesiliovė Jėzų įkyriai klausinėję, kaip pasielgti su ta svetimautoja) galėjo štai tokius žodžius užrašyti: „Šie žmonės - kaip supurvintos smėlio smiltys, bet, mano Tėve, pasigailėk jų...“.