Pirmasis puslapis
Krikðèionybë
    ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Aktualijos
Literatûra
Þvilgsnis
Nuomonës
Lietuva
Pasaulis
Kryþkelës
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Gyveno Lietuvai

Kpt. Ignas Vylius

Prieð 100 metø, 1904 m. kovo 22 d., Telðiø aps., Varniø vls., Pavandenës k., ûkininko Antano Vyliaus ðeimoje, gimë bûsimasis Lietuvos karo lakûnas Ignas Vylius.

Vienas ið deðimties vaikø vëliau tapo kunigu – tai prel. Vincas Vëlavièius. Ignas, mokydamasis Telðiø gimnazijoje, buvo ðaulys, dalyvavo 1923 metø Klaipëdos sukilime.

Baigæs ðeðias gimnazijos klases, 1924 metø rudená ástojo á Karo mokyklà, kurios VIII laidà baigdamas gavo gimnazijos baigimo atestatà ir 1926 m. rugsëjo 7 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. I.Vylius buvo paskirtas á 8-tàjá DLK Vaidoto pëstininkø pulkà, 1927 metø spalá perkeltas á Karo aviacijà, kur mokomojoje eskadrilëje atlikæs 62 skrydþius, 1928 m. rugsëjo 6 d. iðskrido savarankiðkai. Baigus mokymà, jam buvo suteiktas II eilës karo lakûno vardas, jis pervestas á aviacijos karininkø specialybæ ir paskirtas á 2-àjà eskadrilæ. Jaunasis lakûnas pamilo studentæ Petrutæ Ðèiukaitæ ir 1930 m. spalio 12 d. susituokë. 1931 metø rugpjûtá susilaukë dukros Jûratës, 1933-iaisiais - sûnaus Jauniaus, 1937-aisiais - dukros Þivilës. 1932 m. sausio 1 d. ltn. I.Vyliui suteiktas I eilës karo lakûno vardas, o tø paèiø metø lapkritá - kapitono laipsnis.

Kpt. I. Vylius buvo labai dràsus, verþlus, ðaltakraujis, pasiþymintis nepriekaiðtinga orientacija. Rengiamose aviacijos ðventëse kpt. Vylius ir mjr. Pyragius demonstruodavo aukðtojo pilotaþo numerius.

1933 metais naikintuvø eskadrilë Gaiþiûnø poligone praktikavosi pulti þemës taikinius pikiruojant. Pikiruodami lakûnai iðmesdavo bombas ir staigiai kildavo aukðtyn. Kpt. I.Vylius, skrisdamas italø gamybos lëktuvu „Fiat”, per daug priartëjo prie þemës ir kylant aukðtyn jo iðmestos bombos skeveldros nukirto lëktuvo valdymo trosus. Nevaldomas lëktuvas ið inercijos pakilo apie 100 metrø. Kpt. I.Vylius ðaltakraujiðkai patraukë paraðiuto iðskleidimo rankenà ir besiskleidþiantis paraðiutas iðtraukë já ið lëktuvo. Þemë buvo èia pat. Lëktuvas suduþo, taèiau jis iðsigelbëjo. Tuo pat laiku atskrido kita grandis ir iðmetë bombas á tà paèià vietà, kur jis buvo nusileidæs, mat jie apie kpt. Vyliaus avarijà dar neþinojo. Jam atsigulus, uþ medþio sprogusios bombos skeveldros jo nesuþeidë, prisimena mjr. A. Kutka (JAV „Karys”, 1984 m., Nr. 4).

Po 1934 m. birþelio 7 d. sukilimo kpt. I. Vylius buvo paþemintas á eilinius ir paleistas ið kariuomenës. Vëliau respublikos prezidentas laipsná jam gràþino. Atleistas ið kariuomenës I. Vylius ásidarbino Skuodo muitinëje. 1936 metais pradëjo dirbti Lietuvos aeroklubo Nidos sklandymo mokyklos virðininku. 1937-aisiais - Klaipëdos muitinëje ir vël ásitraukë á politinæ veiklà. Su draugais (voldemarininkais) ákûrë Lietuvos aktyvistø sàjungà (LAS), leido laikraðèius „Þygis” ir „Bendras þygis”. 1939 metais vokieèiams uþëmus Klaipëdà, LAS likvividuotas. I. Vylius persikëlë á Jurbarkà ir toliau tæsë LAS veiklà.

1940 m. geguþës 29 d. I. Vylius suimtas. Jis kaltintas sukilimo rengimu, norint nuversti A. Smetonos valdþià. Sovietams okupavus Lietuvà, okupantai jo ið kalëjimo nepaleido, kaltindami pavojingu visuomenei asmeniu, rengusiu perversmà prieð teisëtà kraðto valdþià.

Antràjà Sovietø Sàjungos ir Vokietijos karo dienà kpt. I. Vylius iðëjo á laisvæ. Lietuvos laikinoji vyriausybë paskyrë já Kauno sunkiøjø darbø kalëjimo virðininku.

Bûdamas kalëjimo virðininku I.Vylius ið kalëjimo paleido 30 þydø, sugaudytø, pasmerktø suðaudyti. „Jo pavardë áraðyta 3205 numeriu A. Gurevièiaus sàraðuose. Deja, ið visø iðgelbëtøjø atsirado tik vienas, kuris pasauliui paskelbë tiesà apie kalëjimo virðininkà. Jam uþteko dràsos ir ryþto. Visi kiti tyli...” - prof. O. Voverienë cituoja knygos „Kapitono Igno byla”, p. 89 (Lietuvos aidas. 2003 m. rugpjûèio 13 d., Nr. 188).

1941 metø liepà dar tikintis, kad vokieèiai leis tvarkytis patiems lietuviams, susikûrë Lietuvos nacionalistø partijà (LNP). Jos daugumà sudarë buvæ voldemarininkai. Vokieèiams arogantiðkai pradëjus kiðtis á kalëjimo tvarkymà, kpt. I. Vylius, pabuvæs pusantro mënesio kalëjimo virðininku, ið tarnybos pasitraukë ir pradëjo vadovauti LNP kariniam sektoriui bei „Geleþinio vilko” organizacijai. Po Lietuvos laikinosios vyriausybës uþdarymo, jis grieþtai atsiribojo nuo Pyragio, Sliesoraièio, Taunio bendradarbiavimo su vokieèiais, bet ryðio su LNP nenutraukë, nes vokieèiø okupacijos metu tai buvo vienintelë organizacija, turëjusi legalias ryðio priemones, kuriomis galima buvo pasinaudoti susisiekiant su provincija. Be to, LNP priedanga buvo kaupiamos spausdinimo priemonës pogrindþio spaudai.

1941 m. gruodþio susikûrë pogrindinë organizacija Lietuvos laisvës kovotojø sàjunga (LLKS). Kpt. I. Vylius 1942 metø balandá pradëjo vadovauti LLKS kariniam sektoriui.

1943 metais kapituliavus fedmarðalo Pauliaus armijai Stalingrade, pralaimëtos Kursko kautynës, kur vokieèiai neteko keliø ðimtø geriausiø savo ðarvuoèiø panterø ir tigrø, sàjungininkø iðsilaipinimas Italijoje, Musolinio suëmimas rodë, kad vokieèiai karà pralaimi. Kpt. I.Vylius, rengdamasis komunistø invazijai, ásigijo dokumentus Velavièiaus pavarde.

Po 1943 metø katastrofiðkø vokieèiø pralaimëjimø á Kaunà buvo atsiøstas Abvere (Vokietijos karinë þvalgyba) tarnaujantis kpt. Viktoras Vilkutaitis. Jis buvo gavæs Abvero vadovybës nurodymà tartis su lietuviø pogrindþio organizacijomis, siûlant joms apmokyti lietuvius partizaninio karo taktikos, sprogdinimo, radijo ryðiø palaikymo ir þvalgybos pagrindø. Kpt. I. Vylius uþmezgë ryðius su kpt. V. Vilkutaièiu ir Abvero oberleitenantu Nissenu, uþsitikrindamas galimybæ laisvai judëti vokieèiø okupuotoje teritorijoje ir kirsti Vokietijos sienà, kuri buvo uþdaryta specialiø leidimø neturintiems pilieèiams.

1944 metø balandá suëmus LKKS vadovybæ, organizacijai vadovauti ëmësi kpt. I. Vylius. Jo iniciatyva buvo árengtas radijo siøstuvas palaikyti ryðiui su dr. Algirdo Vokietaièio grupe, pasiøsta á Ðvedijà informuoti Vakarus apie Lietuvos antinacistinæ rezistencijà ir vokieèiø piktadarybes Lietuvoje. Sovietø armijai grësmingai artëjant prie Lietuvos, vaþinëjo po Þemaitijà, kurdamas „Vanagø” bûrius.

Liepos mënesá generalinio ðtabo plk. ltn. Motiejus Naujokas, kpt. Ignas Vylius ir kpt. Klemas Martinkus tarësi dël veiksmø komunistams okupavus Lietuvà. Jie svarstë lietuviø daliniø steigimà ir vadovavimà jiems. Nutarë pasinaudoti vokieèiø siûlomomis galimybëmis apmokyti ir aprûpinti „Vanagus” ginklais ir ðaudmenimis. Tam tikslui buvo sukurtas „Vanagø” ðtabas, vadovaujamas ats. jaun. ltn. inþ. Jono Jurkûno. Partizaniniam judëjimui vadovauti Lietuvoje turëjo likti ir kpt. I. Vylius.

Lietuviø kariniø daliniø kûrimo problemoms ir tolesnio veikimo gairëms aptarti 1944 rugsëjo 5 d. Tauragës apskrityje, Kaltinënø miestelyje, buvo rengiamas platus ávairiø pogrindþio organizacijø pasitarimas. Pasirengimas tam pasitarimui vyko labai skubotai ir nesilaikant jokios konspiracijos. Apie rengiamà pasitarimà suþinojo ne tik vokieèiai, bet ir rusø þvalgyba. 1944 m. rugsëjo 3 d. kpt. I. Vylius su pagalbininkais dviem maðinomis vykdamas á Kaltinënus rengti pasitarimà, uþvaþiavo ant rusø diversantø padëtos minos. Buvo suþeisti kpt. I.Vylius, dr. J. Pajaujis ir gen. T.Daukantas. Jie buvo nugabenti á Telðiø, o ið ten á Klaipëdos ligoninæ ir á Rytprûsius. Pasveikæs kpt. I. Vylius mokësi vokieèiø Abvero þvalgybos mokykloje. 1945 m. kovo 23 d. lietuviai ið visos Abvero mokyklø sistemos buvo sutelkti á vienà grupæ FAK-203 mokykloje. 1945 m. balandþio 18-20 d. lietuviai, baigæ apmokymus, susibûrë á paskutinæ 20 desantininkø grupæ. Jie suprato, kad þlunganti Vokietija negalës jø nuskraidinti á Lietuvà. Reikëjo ieðkoti kitø keliø. Kpt. I. Vyliui pavyko susitarti su laivyno bazës vadovybe nuplukdyti juos á Liepojà. Laukdami laivo desantininkai Svinemiundës uoste praleido septynias dienas. Nesulaukæ laivo, pasiskirstæ grupelëmis, nutarë keliauti á Lietuvà pësèiomis. 1945 m. geguþës 3 d. Štetino apygardoje, netoli Bliumentalio kaimo, „keliautojai” pakliuvo á 2-ojo Baltarusijos fronto patruliø rankas ir buvo perduoti fronto kontrþvalgybos skyriui „Smerð”. Tardymo metu vienas ið jø prasitarë girdëjæs, kad Velavièius 1941 metais prasidëjus karui, iðsilaisvinæs ið Kauno kalëjimo, be to, jis pats, norëdamas palengvinti bendraþygiø padëtá, prisipaþino organizavæs grupës veiklà ir jai vadovavæs.

Po kiek laiko Velavièiaus bendraþygiai: Gediminas Kriovë, Juozas Paèinskas, Juozas Stasys, Vladas Vaitiekûnas, Kazys Vitkus ir Pranas Vyþintas buvo nuteisti po deðimt metø lagerio, o Velavièius atveþtas á Kaunà. Èia iðaiðkëjo, kad Velavièius yra kpt. I. Vylius, kuris buvo dingæs ið NKVD akiraèio. 1941 metais I. Vyliaus byla buvo iðveþta á Rusijà ir ten jo NKVD ieðkojo po visus kalëjimus ir lagerius. Kaune ið naujo prasidëjo þiaurus tardymas, bado ir nemigo naktys. Kpt. I. Vyliø tardë pagarsëjæ savo þiaurumu tardytojai Èelnokov, Kiseliov, Razauskas ir Davydov. Á pirmàjá tardymà I. Vylius buvo iðkviestas 1945 m. lapkrièio 5 d. Tardymo metu buvo tiek suþalotas, kad tik po 16 d. galëjo vël tardyti („Lietuvos aidas” 2003 m. rugpjûèio 13 d. Nr. 188).

1946 m. geguþës 5 d. kpt. I. Vyliaus byla buvo perduota Vilniaus NKVD, kur já pasitiko paþástamas ið Kauno laikø budelis Razauskas.

1946- m. geguþës 16 d. LTSR VRM karo tribunolas, perþiûrëjæs Igno Vyliaus bylà, kaltinamà tëvynës iðdavimu, diversija, grupiniu nusikaltimu, nutarë suðaudyti, konfiskuojant turtà.

„... Kasmet einu su maþais, jau nepriklausomoje Lietuvos valstybëje gimusiais tavo ainiais á prieblandoj, vienatvës skendintá Tuskulënø parkà. Aklinai uþverþtas, uþkaltas (uþverstas kalnu ðiukðliø ir þemiø A. N.), tik Vëliniø vakarà pravertu tarpeliu... Kas ir kur leis palaidoti Tave, mano Tëve...

Guli jûsø kaulai kartoninëse dëþutëse, kalëjimo rûsyje. Ðalia kamerø, kuriose kûnai krauju prakaitavo. Ir laukia. Tyli. Þiûri...” - raðo kpt. Vyliaus dukra Jûratë knygoje „Kapitono Igno byla“. (O. Voverienës straipsnis „Liet. aidas”. 2003 rugpjûèio 13 d., Nr. 188).

Visos tautos gerbia, didþiuojasi savo tautos didvyriais ir stato jiems paminklus. Lietuvos kaimuose, baþnytkaimiuose, miestuose ir þuvimo vietose nuþudytiems ir nukankintiems laisvës gynëjams pastatyti atminimo kryþiai, paminklai, tik atgavusi laisvæ Lietuvos sostinë nepajëgia sutvarkyti tos vietos, kur komunistiniai nusikaltëliai þmogiðkumui iðkastose duobëse suvertë iðkankintø, suðaudytø Lietuvos laisvës gynëjø kûnus.

Dim. plk. ltn. A.Navaitis

© 2004 "XXI amþius"