Atnaujintas 2004 m. kovo 31 d.
Nr.25
(1228)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dėl kaltinimų Vidaus tarnybos
1-ajam pulkui ir jo vadui
pulkininkui Sergejui Madalovui

Vidaus tarnybos 1-asis pulkas ir jo vadas vidaus tarnybos pulkininkas Sergejus Madalovas nusipelnė ypatingos žmonių pagarbos ir pripažinimo.

Pulko vyrai ne tik gerai atliko savo tarnybines užduotis - saugoti įkalinimo įstaigas, bet ir daug prisidėjo prie Lietuvos piliečių saugumo užtikrinimo. Galime drąsiai sakyti, kad be jų pagalbos šalies kriminogeninė būklė būtų žymiai blogesnė. Neabejotinu jų tarnybos įvertinimu yra tai, kad kriminalinis pasaulis vengia 1-ojo pulko vyrų.

Sunkiausiu mūsų valstybės kūrimosi laikotarpiu 1-asis pulkas atliko ypatingą užduotį: neleido įvykdyti klastingo okupantų plano – paleisti iš įkalinimo vietų tūkstančius recidyvistų. Lemiamais momentais, tokiais kaip epizode su Lukiškėse įkalintu aukštu Rusijos karininku I. Černych, kurį buvo rengiamasi išvaduoti jėga, 1-ojo pulko vyrai nepabūgo stoti į ginkluotą konfrontaciją su žymiai pajėgesniu priešu iš Šiaurės miestelio (žr. pažymą).

Tuo pat metu Vidaus tarnybos 1-asis pulkas ir jo vadas nesileido įtraukiami į vidaus politines priešpriešas, bet vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymais.

Sunkiu Lietuvos valstybei momentu, 1991 metais, valstybės vadovams pulkininkas S.Madalovas yra pareiškęs: „Sutinku tarnauti Lietuvai su viena sąlyga – kariauti su Lietuvos priešu, bet ne su tauta“.

Visa tai galime paliudyti kaip Kauno miesto atstovai Seime. Dar galime paliudyti, kad Vyčio kryžiaus ordino kavalierius pulkininkas Sergejus Madalovas, garbingai atstovaudamas čečėnų tautai, yra ir pavyzdingas Lietuvos Respublikos karininkas, daug dėmesio skiriantis ne tik savo karių kovinei parengčiai, bet ir jų patriotiniam, religiniam bei moraliniam auklėjimui ir atliekantis šitai geriau nei daugelis lietuvių karininkų.

Nurašyti šiuos nuopelnus vien dėl politinėje karštinėje iškilusių nepagrįstų kaltinimų – neleistina. Suprantama, žurnalistams 1-ojo pulko įvaizdis yra patogus štampas – kaukės, gerai ginkluoti ir specialiąsias operacijas įvaldę vyrai ir t.t.

Neatmestina, kad į politinį avantiūrizmą linkę vienadieniai politikai, ne be Rusijos pagalbos Lietuvoje užvirę neskanią košę, gali ryžtis nežinia kam. Tačiau 1-asis pulkas ir jo vadas tokioms užmačioms niekada nepakluso ir nepaklus.

Pridedama: Pažyma

Algirdas PATACKAS,
Liudas SIMUTIS,
Kovo 11-osios Akto signatarai

Pažyma

ŽiniasklaidojeVidaus tarnybos 1-asis pulkas ir konkrečiai jo vadas pulkininkas S. Madalovas buvo apkaltinti ryšiais su abejotinos reputacijos asmenimis bei kitais nusižengimais, nubraukiant trylikos metų garbingą 1-ojo pulko istoriją. Trumpai ją prisiminkime.

1991 metų rudenį, forsuotu režimu vykdant Lietuvos Vyriausybės 1991 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių sukūrimo ir šių dalinių nuostatų patvirtinimo“, nebuvo:

– turinčių tarnybinės veiklos profesinę patirtį karininkų bei puskarininkių (patys mokėmės ir mokėme karius);

– buitinių ir tarnybinių patalpų (įsikūrėme iš pradžių Kauno VPK, policijos mokyklos patalpose, vėliau Pravieniškių alkoholikų gydymo įstaigoje, nuo 1992 metų sausio vidurio –Kaune, Žeimenos g. 107, kuomet Rusijos k/d 6509 išvyko iš Lietuvos);

– nebuvo tarnybinės veiklos teisinių nuostatų (instrukcijų), karių rengimo metodinės literatūros, tarnybos statutų (patys kūrėme tarnybinę dokumentaciją ir čia pat pagal ją mokėme karius);

– nebuvo lietuviškos karių uniformos (pirkome sovietinės armijos uniformas, prisiuvome lietuviškas sagas ir skiriamuosius ženklus);

– nebuvo šaudyklos mokyti karius šaudyti iš šautuvų ir kulkosvaidžių (šaudėme smėlio karjere).

Nepaisant visų suminėtų „nebuvo“, „neturėjome“, mums pavyko Vyriausybės iškeltą užduotį įvykdyti, t.y. karius aprengėme, parengėme, išmokėme ir 1991 m. gruodžio 24 d. iš rusų kariuomenės perėmėme paskutinio jų saugomo objekto apsaugą.

Kontrklausimas. Kokios būtų pasekmės, jeigu būtume laukę, kol mus viskuo aprūpins ir sukurs teisinę bazę ? Ar taip elgdamiesi būtume sugebėję atlikti mums iškeltas užduotis?

Žiniasklaida neseniai, kaip kaltinimą 1-ajam pulkui, išplatino informaciją, kad specialistams rengti naudojomės „Avia Baltika“ sraigtasparniais. Taip, naudojomės, nes neturėjome kitokių galimybių. Vėl kyla klausimas – ar turėjome laukti „dangiškosios manos“, nerengti savo pareigūnų, o iškilus būtinybei sužlugdyti užduotį, susilaukti tragiškų pasekmių?

Sraigtasparniai reikalingi pulko pareigūnų profesinio parengimo lygiui kelti saugant viešąją tvarką masinių renginių metu, likviduojant konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose bei išlaisvinant įkaitus, bėglių paieškai miško masyve ir ypač pavojingiems nusikaltėliams sulaikyti.

Šiuo metu pulko pareigūnai yra įvaldę nusileidimo bei pakilimo ant visų pataisos namų bei tardymo izoliatorių pastatų stogų metodiką.

Nuo 1995 metų pavasario, įvairių pratybų bei kompleksinių mokymų su Kalėjimo departamento, policijos, KAM pareigūnais bei vietos savivaldos prašymu, įvairių renginių scenarijuose numatytais atvejais buvo naudojami sraigtasparniai:

– „Avia Baltika“ „MI-8“ – 26 kartus, be atlygio ir be mūsų įsipareigojimų jiems;

– VRM atskirosios aviacijos tarnybos sraigtasparnis „Ka-26“ („Pčela“) – 12 kartų;

– KAM KOP sraigtasparnis „MI-8“ – tris kartus.

Šių renginių metu, kada buvo naudojami sraigtasparniai, dalyvavo aukšti Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, KAM, VRM, Teisingumo ministerijos pareigūnai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių karo atašė bei diplomatinių misijų atstovai. Sraigtasparnių pagalba ugdėme pulko karių profesinį meistriškumą, kėlėme Lietuvos prestižą užsienio atstovų, formuojančių nuomonę apie mūsų šalį, akyse, ugdėme teigiamą visuomenės nuomonę apie mūsų pulką ir karių sugebėjimus.

Ne kartą kompanijos „Avia Baltika“ sraigtasparnius pilotavo KOP specialistai. Tad, neturėdami galimybių treniruotis savo skraidymo technika, KOP lakūnai turėjo galimybę tvirtinti skraidymo įgūdžius.

VRM atskirosios aviacijos tarnybos sraigtasparnius „Ka-26“ dėl jiems nustatyto skrydžių limito ir jų poreikio valstybės sienos apsaugai buvo sudėtinga, dažnai neįmanoma gauti. Be to, šie sraigtasparniai dislokuoti Trakų rajone, Paluknėje, toli nuo mūsų pulko ir saugomų objektų. Nuo 2000 metų už VRM atskirosios aviacijos tarnybos sraigtasparnių eksploatavimą visiems naudotojams nustatyti įkainiai pagal skrydžio laiką. Pigiausia tuo metu skrydžio valanda buvo 1291,46 Lt - „R-22 Beta M“, „BO-105 CBS-5“ – 4033,10 Lt per val., o sraigtasparnio „MI-8T“ – 6232,12 Lt per val. Pabrėžiame, kad pulko sąmata nenumatė ir nenumato išlaidų sraigtasparnių eksploatacijai, tačiau ir nespecialistui aišku, kad mūsų užduotims atlikti yra būtina rengti personalą būtent panaudojant sraigtasparnius.

1-asis pulkas lojalumo Lietuvai ir ištikimybės duotai priesaikai egzaminą išlaikė dar 1992 metų vasarą, kada Šiaurės miestelyje dislokuoti rusų kareivos rengėsi šturmuoti Lukiškių kalėjimą ir išvaduoti ten įkalintą jūrų pėstininkų brigados vadą Ivaną Černych. Atremti kalėjimo šturmą tuomet buvo įpareigoti 1-ojo pulko kariai. Jie dešimt dienų saugojo Lukiškių kalėjimą ir buvo pasirengę apginti saugomą objektą. Tiktai pabūgę didelių abipusių aukų, rusų kareivių vadai nesiryžo stoti į mūšį.

Politine prasme dar rimtesnis išbandymas mums teko 1993 metų „pakaunės savanorių maišto“ metu. Tuomet mums buvo siūloma ir prisidėti prie maištaujančių savanorių, ir raginama ginklu numalšinti maištaujančius savanorius. Pulko vadovybė, karininkai ir kariai nepasidavė nei vienos, nei kitos pusės įkalbinėjimams. Tenka priminti, kad nei tuomet, nei dabar nėra teisinės nuostatos, kas ir kokia tvarka turėtų duoti įsakymą, panašioje situacijoje panaudoti Vidaus tarnybos pulkų pajėgas ir būtų už tai atsakingas.

Nuo 1-ojo pulko įkūrimo dienos iki šiol jo pareigūnai ir kariai profesionaliai sąžiningai ir sėkmingai įvykdė visas skirtas užduotis. Neleido pabėgti saugomiems asmenims, nebuvo žmonių aukų, materialinių vertybių praradimo, netarnybinių ryšių su nuteistaisiais. Pulko mastu per trylikos metų laikotarpį tai labai aukštas rezultatas. 1-asis pulkas svariai prisidėjo ir prie to, kad Kauno ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gyventojai jaustųsi saugesni. Jeigu visos Lietuvos institucijos būtų pasiekusios tokių savo veiklos rodiklių, kaip mūsų šalis atrodytų tarp kitų valstybių? Taigi kam naudinga šitaip negarbingai kaltinti 1-ąjį pulką ir jo vadą, Vyčio kryžiaus ordino kavalierių, pulkininką S. Madalovą?

Algimantas JUREVIČIUS,
Lietuvos parlamento gynėjas,
Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris,
1-ojo pulko veteranas atsargos pulkininkas leitenantas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija