Atvelykio muzikos ir dainų kermošius
Rūta Jonuškienė
|
Dainuoja Saldutiškio kultūros
namų etnografinis ansamblis
|
|
Liaudies pasakorė
Genovaitė Lagūnienė
|
Kaip ir kasmet, prieš prasidedant didžiajam
pavasario darbymečiui, kai dirvoje ir akmuo krutėti ima, Utenos
rajono seniūnijų žmonės, mylintys dainą, šokį, puoselėjantys senąsias
tradicijas, sulėkė sugužėjo į Utenos kultūros centrą, kur dvi dienas
vyko tradicinė, jau devintoji kaimo seniūnijų meno mėgėjų kolektyvų
šventė Atvelykis 2004. Keli šimtai meno mėgėjų - nuo mažiausių,
vos už pupą didesnių mergaičių ir berniukų, iki žilagalvių gyvenimo
patirtimi ir išmintimi turtingų senolių - dvi dienas šoko, dainavo,
grojo, linksmas istorijas porino, save parodė ir į kitus pasižiūrėjo.
Didžiuojasi atstovaudami savosioms senūnijoms
Utenos kultūros centro direktorius Algirdas Palskis, džiaugdamasis Atvelykio šventės dalyvių gausa, mintyse jau planuoja kitąmet vyksiantį dešimtąjį, jubiliejinį, kaimo seniūnijų meno kolektyvų renginį. Kas žino, gal spalvingas šventės šurmulys iš salės išsilies į Kultūros centro kiemus ir skverelius, įtrauks į linksmybių verpetą dar daugiau kaimo ir miesto žmonių.
Prisimindamas pačią pirmąją Atvelykio šventę, Kultūros centro direktorius A.Palskis sakė, jog tuomet renginio organizatoriams ir režisieriams dirbti buvo žymiai sudėtingiau, nes pasirodyti didžiojoje scenoje, nepaisydami savo meninio lygio, veržte veržėsi visi kaimų kultūros namuose veikę meno mėgėjų kolektyvai. Dabar kolektyvų vadovai patys supranta, kad reikalavimai programai kasmet vis didesni juk atstovauti savajai seniūnijai yra didelė garbė.
Kultūros centro darbuotojai mielai pataria kolektyvų nariams ir vadovams, tačiau kas koncertuos Atvelykio šventėje, galutinai nusprendžiama tik vykstant generalinėms repeticijoms Kultūros centro scenoje.
Labiausiai vertinami tikrieji liaudies turtai
Atvelykis, pasak A.Palskio, yra laukiama ir miela šventė, kurioje kiekviena seniūnija parodo savo dvasinius turtus ir galimybes. Kasmet koncertuose suskamba vis naujų balsų, išryškėja naujų talentų. Tačiau kyla ir neramių minčių. Lietuva visame pasaulyje garsėja savo nacionaline kultūra, liaudies tradicijomis ir papročiais, per dainas, šokius, liaudies muziką perduodamais iš kartos į kartą. Neramu, kad koncertuose tradicinius instrumentus vis dažniau pakeičia fonogramos, o liaudies šokius - modernūs ritminiai šokiai, atliekami pagal užsienio kompozitorių muziką ar dainas, kurių tekstų prasmės yra labai prieštaringos.
Gal todėl uteniškiai šiltai sutiko Saldutiškio kultūros namų meno mylėtojų kolektyvus, Kirdeikių, Kuktiškių ir Leliūnų kultūros namų kaimo kapelas, liaudies muzikantus saldutiškietį Bronių Ulčicką, Tadą Šilko iš Daugailių seniūnijos, Radeikių kultūros namų kaimo muzikantes ir dainininkes. Liaudies dainos, ypač palydimos armonikos garsų, skambėjo itin nuoširdžiai..
Meilės bundančiai gimtinės žemei ir skalsiems jos darbų paplotėliams dvasia persmelktas ir Užpalių seniūnijos meno kolektyvų pasirodymas, jaunųjų kanklininkių nuoširdžiu muzikavimu, moterų vokalinių ansamblių dainomis ir pasakojimu apie amžinąjį metų rėdos ratą, žmogaus ir gamtos virsmą palydėtas. Moka užpalėnai savosios dvasios ir iš senų senovės garsios žemės savastį saugoti, subtiliai ir jautriai neįkainojamus turtus kitiems perduoti.
Pasirodymai įvairūs ir įdomūs
Skambus ir spalvingas Utenos seniūnijos saviveiklininkų pasirodymas, lyg talentingo meistro spalvotų stiklo gabalėlių vitražas, suklijuotas iš Biliakiemio ir Vaikutėnų kaimo kultūros namų meno kolektyvų - vis kitokių, nesikartojančių - nuo smagių mažųjų vaikų popchoro Išdykėlis dainininkų iki sodraus ir stipraus Lino Vaitiekėno balso ar žvitrių Vaikutėnų merginų šokėjų.
Sudeikių seniūnijai atstovavo skambusis Šaltinėlis, visada pelnantis žiūrovų simpatijas ir karštus plojimus. Kolektyvas jau senokai išaugo meno mėgėjų kolektyvo rūbą ir drąsiai gali lygiuotis su profesionaliais atlikėjais. Naujai suskambo Sirutėnų kaimo moterų vokalinis ansamblis, savo repertuarą praturtinęs populiariomis dainomis.
Daugailių kultūros namų merginų vokalinis ansamblis seniūnijos meno mėgėjų pasirodymui suteikė jaunatviško žavesio, o radeikietė pasakorė Genovaitė Lagūnienė praskaidrino žiūrovų nuotaiką smagiomis istorijomis.
Kuktiškėnai gali didžiuotis, kad saviveiklininkų gretose ne vien visur suspėjančios moterys, bet ir gausus pulkas balsingų jaunų vyrų.
Koncerto žiūrovai skambančioje tyloje klausėsi vyžuoniškės solistės Veronikos atliekamo romanso, plojo vaikų šokio teatriuko Karamelė linksmiesiems piratams, nuoširdžiai sutiko pačią mažiausią renginio dainininkę trejų metų Elzytę ir kt.
Labai gausus saviveiklininkų pulkas atvyko iš Leliūnų seniūnijos, turinčios kultūros židinius ne tik Leliūnuose, bet ir Pakalniuose bei Antalgėje. Scenoje pasirodė solistai, duetai, ansambliai, popchoras, ritminių šokių kolektyvas, kaimo kapela.
Svarbiausia - neprarasti savasties
Abiejų dienų pasirodymus vainikavo visų Atvelykio koncerto dalyvių bendrai atliekama Reginos Lumpickienės ir Arūno Paškevičiaus daina Mano tėviškės žmonės aukštaičiai. Rajono valdžios atstovai atminimo suvenyrais apdovanojo vyriausius koncertų dalyvius užpalietę Stefaniją Šukienę ir radeikietę G.Lagūnienę bei mažiausius atlikėjus vyžuoniškę Elzytę Šližytę ir sudeikietį Beną Mačiulį.Kultūros centro padėkos raštai įteikti visų meno kolektyvų vadovams.
Šventė baigėsi. Šarkų paštas praneša, kad ir kitąmet Utenoje bus toks pat gausus ir linksmas kaimo saviveiklininkų susiėjimas.
Pasak Kultūros centro direktoriaus A.Palskio, kad ir kaip smagu būtų klausytis kaimo seniūnijų meno kolektyvų, į širdį ir mintis nejučia smelkiasi nutautėjimo nuojauta. Kaimas ir jo žmonės visais laikais buvo etnokultūrinių tradicijų lopšys, papročių saugotojas.Eidami į Europą, kuri mumis žavisi kaip savitą kultūrą išlaikiusia tauta, neiškeiskime iš kartos į kartą perduodamų brangakmenių į pigius plastmasinius blizgučius.
Utena
Audronės DRISKIUVIENĖS nuotraukos
© 2004 "XXI amžius"
|