|
Rinkimų užkulisiai
Petras KATINAS
Tais laikais, kai naujajame žemyne Amerikoje buvo įsisavinami vadinamieji laukiniai Vakarai, kai reikalus tvarkė šaunūs ir nelabai nutrūktgalviai kaubojai, kai salūnuose ir tavernose šaudydavo iš revolverių kas tik netingi, visą Ameriką kaustė nesaugumo drebulys. Sėdę lošti kortomis pokerio, lošėjai ant stalo šalia savęs irgi pasidėdavo revolverius. Ir, neduok Dieve, jeigu lošėjas pastebės ar įtars sukčiaujant lošimo partnerį. Bemat paleis jam kulką į kaktą.
Pasibaigus šventiniams renginiams, suvalgius sostinėje ant 25 stalų patiektus įvairių ES šalių patiekalus, netgi prancūziškas varlių šlauneles atitinkame padaže, politikai ir partijų veikėjai vėl pradėjo savo pokerį, kuris užsitęs iki rudens. Lošimas bus negailestingas, su daugybe sukčiavimo ir apgaulės elementų. Aišku, viskas bus paslėpta po mandagumo ir korektiškumo kaukėmis. Tad nors ir neprieis prie XIX amžiaus amerikietiško pokerio ir nebus griebiamasi pistoletų, tai vis tiek bus labai triukšminga. Tiktai žmonėms iš gatvės tas lošimas jeigu ir sukels kokių nors papildomų emocijų, tai tik sarkastišką juoką arba panašią, kaip žiūrint cirko ekvilibristų pasirodymus, laukiant, reakciją, kuris parodys efektyvesnį žongliravimą. Todėl visai galimas dalykas, kad 50 proc. piliečių gali ir neateiti balsuoti. Tuo labiau jog bent jau didžioji dalis kandidatų, ypač K.Prunskienė, J.Veselka, pagaliau taranas V.Tomkus, yra išsiritę iš to paties LKP-LDDP-LSDP kiaušinio. Be to, birželis visokių vardinių mėnuo, konkrečiai, Antaninės, tai irgi turės savo minusų.
O kad net koalicijos partneriai socialdemokratai ir socialliberalai
jau ėmė žvelgti vieni į kitus kaip į priešus dabar, kai kaunamasi
dėl nelabai reikšmingo Prezidento posto, tai prieš Seimo rinkimus
ta priešprieša dar labiau sustiprės. Jau dabar socialliberalai skundžiasi,
jog Premjero, Č.Juršėno ir G.Kirkilo grupė, jau nekalbant apie tokius
komunistinius ortodoksus kaip J.Bernatonis, A.Macaitis, lukašenkiškieji
komunarai, į A.Paulausko partiją žiūri vos ne kaip į liaudies
priešus ir jau numatė savo atskirus kandidatus vienmandatėse apygardose.
Be jokio derinimo su partneriais. Tad Naujajai sąjungai (socialliberalams)
neliko nieko kita, kaip iškelti savo kandidatę į Prezidento postą
socialinių reikalų ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, kuri
jau dabar pristatoma kaip vienintelė pensininkų bei visų vargšų
globėja ir kurios reitingai kur kas didesni nei paties Č.Juršėno.
Pati pretendentė sakė esanti beveik užtikrinta savo pergale, nes
yra prisilietusi prie kiekvieno Lietuvos žmogaus. Tą prisilietimą,
žavingai demonstruojamą per radiją ir televiziją, Lietuvos žmonės
gali pastebėti kiekvieną savaitę ir dar dažniau, nes ministrė kūrybingai
ir be jokio drovėjimosi panaudoja valstybės pinigus savo įvaizdžiui
per LRT kurti. Jai nelabai svarbu, kad, tokiu būdu panaudodama ne
rinkimų reklamai skirtus pinigus, pažeidžia įstatymus. Užsakomaisiais
ministrės straipsniais, irgi apmokėtais mokesčių mokėtojų pinigais,
pripildyti kai kurie didieji laikraščiai. Bet ko tik nepadarysi
savo kandidatūrai į Prezidento postą pagražinti! Ir visai nesvarbu,
jog iš to šaiposi LRT darbuotojai, svarbu patenkinti jų vadovai
nes pinigai taip nesimėto. Galbūt socialliberalams kito kelio,
kaip kelti savo kandidatą, ir neliko. Juk vyresnieji broliai valdančiojoje
koalicijoje socialdemokratai faktiškai jau nurašė į nuostolius
savo partnerius. Pagal garsiąją formulę: mauras atliko savo darbą.
Be to, pats kandidatas į Prezidento postą Č.Juršėnas aiškiai pasakė:
Atėjo metas nebeužleisti kitiems vietos ir ryžtis. Ir nebeužleis.
Juk anksčiau ar vėliau A.Brazauskui teks užleisti savo vietą vadovauti
partijai. Nors ir nerdamasis iš kailio V.Andriukaitis tam pakaitalui
netinka. Jau pernelyg uoliai demonstruoja savo kairumą. Iškilmingame
Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos įstojimui į ES, net nepamiršo
šio įvykio datos sugretinti su darbo žmonių švente. Kaip ir jo
kolegė, dabar vadovaujanti Lietuvos parlamentarų stebėtojų grupei
Europarlamente B.Vėsaitė, pareiškusi esanti ne paprasta, o kairioji
socialdemokratė. Suprantamiau kalbant Rozos Liuksemburg, Klaros
Cetkin ir Nadeždos Krupskajos sekėja. Ir visai nesvarbu, jog socialdemokratai
per visą R.Pakso apkaltos laikotarpį žaidė įvairiausius užkulisinius
žaidimus ir tebežaidžia iki šiol, jų kandidatui Č.Juršėnui ne taip
jau ir rūpi laimėti priešlaikinius rinkimus arba patekti į antrąjį
jų ratą. Tą rodo ir jų aiškus nenoras eliminuoti R.Paksą iš rinkimų
maratono. Jeigu toks noras ir buvo, tai socialdemokratų politbiure
sėdi pakankamai gudrūs ir gerai išmanantys užkulisinius žaidimus
žmonės. Jie puikiai žino, kad ir R.Pakso, ir Č.Juršėno, taip pat
K.Prunskienės, pagaliau J.Veselkos elektoratas vienas ir tas pats.
Todėl pagrindinis socialdemokratų uždavinys galutinai įsitvirtinti
visose valdžios institucijose, pradedant savivalda, baigiant Vyriausybe,
diplomatiniu korpusu ir t.t.
Nors iš esmės ta dabartinės valdančiosios partijos valdžia beveik absoliuti. Naudojantis ta beribe valdžia prieinama iki anekdotiškų situacijų. Pavyzdžiui, Seimo valdyba nusprendė gegužės 10-12 dienomis į tarptautinę aviacijos parodą Berlyne komandiruoti dvi Socialdemokratų frakcijos nares aviacijos specialistes, neturinčias jokio supratimo apie tuos reikalus, Jūratę Juozaitienę ir Janę Norvilienę. Ką veiks šios dvi bičiulės toje parodoje, kurioje vyks diskusijos aviacijos, kosminės pramonės ir gynybos klausimais, netgi jos pačios nežino. Matyt, joms tokiu būdu buvo atsilyginta už abiejų perbėgimą į Socialdemokratų partiją. Dabar politiniai perbėgėliai ne tik Socialdemokratų ir paksininkų partijose ypač vertinami bei tampa net svarbesni už ilgamečius partijos narius, tad skubėti pamaloninti nusipelniusias reikia. Juk baigiasi Seimo kadencija, o tikėtis, kad tokios politikės kaip J.Juozaitienė ar J.Narvilienė bus išrinktos į naujos sudėties Seimą, būtų tiesiog absurdiška. Tokių kurioziškų pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. Na, kad ir tą, kai Socialdemokratų partijos vadas ir Premjeras Varšuvoje vykusiame Europos ekonominiame forume rengėsi susitikti su Baltarusijos premjeru Sergejumi Sidorskiu. Esą Premjeras planavo ieškoti naujų kontaktų su lukašenkiška Baltarusija. Susitikimas neįvyko, nes Lenkijos valdžia pakišo koją paskelbė kišeninį A.Lukašenkos premjerą nepageidaujamu asmeniu Lenkijoje.
Kad ir kaip būtų, bet galima garantuoti, jog šiuose Prezidento rinkimuose, kaip ir praėjusiuose, nuobodžiauti tikrai neteks. Jeigu anuose rinkimuose 1997 metais publiką linksmino juokdarys Jaunimo teatro aktorius R.Vilkaitis, dalijęs bandeles Vilniaus ubagams, o 2002 metais kitas šoumenas iš LNK televizijos Vytautas Šerėnas rinko iš televizijos žiūrovų po litą savo rinkimų kampanijai, tai šiemet linksmina Respublikos redaktorius V.Tomkus, paskelbęs savo tikslu panaikinti Prezidento instituciją... Bet oligarchas V.Uspaskich, jau matantis save Premjero kėdėje, pralenkė visus iki šiol kandidatavusius juokdarius. Jis siūlo iš kiekvieno dirbančio Lietuvos piliečio rinkti po dvylika litų partijų rinkimų kampanijoms. Atseit kurią partiją remi, tai ir skirk dvylika litų. O jeigu neremi nė vienos?
Prie juokdarių ir cirkininkų galima priskirti ir dar vieną kandidatą į S.Daukanto aikštės rūmų sostą Lietuvos aido šeimininką ir leidėją. Rinkimams laimėti jis sugalvojęs naują strategiją, kurios laikosi beveik visus metus. Štai pirmajame savo laikraščio puslapyje spausdina užsakomuosius J.Borisovo ar V.Uspaskich straipsnius su didžiuliais autorių portretais, o kituose skelbia patriotinius straipsnius apie Maskvos grėsmę!
Rinkimai lieka rinkimais, bet ta pati Respublika ir kiti šio holdingo bulvariniai leidiniai jau ėmė pilti nuodus į žmonių sąmonę. Ir didžiulėmis dozėmis. Pasirodo, ES jau okupavo Lietuvą, vogsime toje Europos Sąjungoje dar labiau nei sovietinės okupacijos metais, lenksime nugarą ES biurokratams kaip Žečpospolitos laikų bajorams. Tai daroma ne šiaip sau. V.Tomkaus, gintarinės ledi, J.Veselkos, R.Pakso bei panašių darbdaviai, siekiantys turėti Lietuvoje savo Prezidentą, žino, ką daro. Tą parodė ir Prezidentūros skandalas. Tad ką gi daryti šiose politinėse grumtynėse paprastam rinkėjui, atsidūrusiam tarsi kokiam zuikiui politinių vilkų pjautynėse? Pirmiausia reikėtų nepakliūti ant populistų ir demagogų jauko. Ir tai ne tik Lietuvos pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusių politikos specialistų įspėjimas. Štai Didžiosios Britanijos Economist Corporate Network analitikų grupė, glaudžiai bendradarbiaujanti su įtakingu visame pasaulyje skaitomu savaitraščiu Economist, įspėja, jog naujosiose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, pirmaisiais narystės ES metais kyla didelis populistinių veikėjų atėjimo į valdžią pavojus. Pasak šios britų analitikų grupės ekspertės Delijos Met Kon, naujosiose ES šalyse, kurios narystės pradžioje susidurs su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, įvairaus plauko populistams ir svetimų valstybių išlaikomiems demagogams atsiveria visos galimybės pastatyti valdžion savo vyriausybes, kurių valdymo pasekmes sunku net įsivaizduoti.
Džiaugsmas dėl Lietuvos narystės ES ir NATO neturėtų nuslopinti mūsų budrumo. Maskva dės visas pastangas tai mūsų narystei sumenkinti. Tą daro jau dabar, siekdama primesti ES, apeinant Lietuvą, kažkokius bevizius traukinius į Kaliningradą, karinį tranzitą, jau nekalbant apie propagandos srautą, nukreiptą prieš Lietuvą ir nuperkant vietinę žiniasklaidą ir žurnalistus. Tą jau matome dabar. Štai, be patikimo dienraščio Respublika, kiekvieną rytmetį per valstybinį radiją B.Rupeika pažeria visuotinio nusivylimo, atmiešto sovietine nostalgija. Visa tai palydima Stalino lakštingalos Salomėjos posmais. Taigi taškas galutiniame Lietuvos išsivadavime iš Maskvos letenų dar nepadėtas.
© 2004 "XXI amžius"
|