Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai
Kultūra
Literatūra
Susitikimai
Švietimas
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Svirną“ pripildė per žiemą sukaupti liaudies meno turtai

Rūta JONUŠKIENĖ

Kasmet parodoje dalyvauja vis daugiau autorių

Kiekvieną pavasarį Utenos kraštotyros muziejus pakviečia į savo parodų sales darbščiausius, kruopščiausius, kūrybiškiausius rajono žmones, vadinamus talpiu ir prasmingu tautodailininkų vardu. Kiekvieną pavasarį į tradicinę rajono tautodailės parodą iš Utenos miesto ir visų rajono seniūnijų sunešami ir suvežami spalvingiausi, gražiausi, originaliausi peržiem sukurti tautodailininkų darbai. Šiųmetėje parodoje rankdarbiai, keramika, medžio drožiniai, paveikslai, audiniai, nėriniai, žaislai ir kitos akiai bei širdžiai malonios grožybės sušvito jaukia šiluma, kurią iš muziejaus išsineša kiekvienas parodos lankytojas...

Patirtį perduoda kitiems

Šįmet kasmetinėje Utenos rajono tautodailės parodoje dalyvauja net 56 autoriai, panorę savo fantazijos ir kūrybiškumo vaisiais pasidalyti su kitais. Muziejininkams teko nelengva užduotis – iš darbų gausos ir įvairovės atrinkti pačius geriausius, pačius brandžiausius kūrinius ir iš jų sudėlioti vientisą, jaukią ekspoziciją, patrauklią liaudies meno daugiaprasmiškumu, spalvingumu, žaisme.

Pasak Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas“ pirmininkės Odetos Bražėnienės, dar nėra buvę dviejų panašių parodų: kasmet atsiranda naujų autorių, naujų darbų, net naujų kūrybos žanrų. Kiekvieneri metai tautodailininkams atneša savo kraitį, būna dosnūs parodomis, išvykomis, apdovanojimais. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp rajono tautodailininkų, lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ir etnografinio ansamblio „Kupolytė“. Būrys tautodailininkų moko liaudies meno paslapčių darželio auklėtojas, kurios vėliau savo patirtį perduoda vaikams. Kas žino, gal jie taps būsimų parodų dalyviais.

Darbštumu ir kūrybingumu garsėja Lietuvoje

Lietuvos tautodailės sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Roma Kraujalienė, į tradicines uteniškių parodas atvykstanti gal jau dešimtąjį kartą, neslėpė savo susižavėjimo vis ilgėjančiu autorių sąrašu bei darbų gausa. „Esu visko mačiusi ir daug parodų aplankiusi. Tiek autorių - net penkiasdešimt šeši žmonės, viename rajone puoselėjantys senąsias savo senelių ir tėvų tradicijas, - retenybė ir pasididžiavimas visoje Vilniaus zonoje. „Jūs išlaikote tik jums būdingas tradicijas.Ir naujoviškai išmarginti velykiniai margučiai, ir liaudiškais ornamentais išpaišytos skrynios turi savy modernizmo, tačiau jis kitoks - iš gilumos, iš tradicijos, iš senųjų raštų ir puošybos,- džiaugėsi R.Kraujalienė. - Nuostabūs „sodai“, subtiliausi karpiniai, puikūs tapybos darbai... Uteniškiai gražiai atstovavo savajam rajonui didžiulėje respublikinėje parodoje, skirtoje Pasaulio lietuvių dainų šventei, respublikinėje karpinių parodoje, kituose renginiuose ir mugėse. Jūsų, uteniškių tautodailininkų, vardai skamba visoje šalyje - keramikos puodų žvilgesiu, „sodų“ siūravimu, medžio skulptūros savitumu, karpinių ir audinių meniškumu, tapybos spalvingumu. Visi esate darbštūs, o jūsų širdys diktuoja jums vis naujus ir naujus sumanymus“.

Naujai interpretuoja senąsias tradicijas

Vilniuje gyvenančių tėviškėnų klubo „Indraja“ viceprezidentė etnologė Gražina Kadžytė irgi negailėjo gerų žodžių uteniškiams. Pasak jos, tokių grožybių ne kasdien ir ne visur pamatysi. Darbščiąsias moteris ji lygino su Vaižganto aprašytomis lietuvėmis, mokančiomis ne tik valgį virti, bet ir grožį kurti, o vyrus vadino amžinąją lyriškumo gaidelę savy nešiojančiais kūrėjais, net vėjo nulaužtoje medžio šakoje matančius buičiai reikalingą menišką daiktą ar puošmeną. „Aukštaičiai tuo ir įdomūs, kad „lagadnai“ moka įtikti visiems skoniams - ir senąją tradiciją išlaikyti geba, ir naujų bruožų prideda, - tvirtino G.Kadžytė. – Tikroji tautosaka, etnokultūros paveldas yra ne kopijavimas, ne saugojimas giliausioj skrynioj po tvirčiausiu užraktu to, ką proseneliai sukūrė, o amžinoji kūryba pagal bendruosius dėsnius. Račiaus vaikaitis turi sukurti ratą, audėjos dukra išausti rankšluostį - kiekvienas turi padaryt tai, ką savo tėvų ir senelių sodyboj matė, ką iš vaikystės į gyvenimą atsinešė“.

Padėkos ir gėlių žiedai

Visus tautodailininkus parodos atidarymo proga pasveikino Utenos rajono mero patarėjas Petras Panavas, o Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė įteikė didžiulį glėbį ryškiažiedžių tulpių. Seimo narys Algimantas Matulevičius visiems parodos autoriams įteikė padėkos raštus ir knygas bei linkėjo ramybės ir pavasarinės šilumos. Gausiam būriui tautodailininkų ir jų kūrybos gerbėjų dainavo „Kupolytė“.

Dar ilgai visi bendravo tarpusavyje, šnekučiavosi, apžiūrėjo vieni kitų darbus, dalijosi ateities sumanymais ir būsimų parodų nuojautomis. Kiekvienas renginiui atminti gavo parodos lankstinuką, liudijantį liaudies meno tradicijų tąsą Utenos rajone.

Utena

Autorės nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"